14:29, 6 kovo 2011 versija taisyti Liutaurasu (aptarimas \| indėlis) 5 609 keitimai Atšauktas naudotojo Liutaurasu (Aptarimas) darytas keitimas 3219022 ← Prieš tai darytas keitimas		20:11, 27 rugsėjo 2012 versija taisyti anuliuoti Vilensija (aptarimas \| indėlis) 54 963 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 20: == Mūšio istorija == [[XIV amžius\|XIV]]−[[XV amžius\|XV]] a. totoriai nebuvo grėsmingiausias Lietuvos priešas. Jie buvo kaimynai, su kuriais būta įvairių santykių. [[Vytautas]] kišosi į totorių vidaus kovas, tą patį darė ir [[Kazimieras Jogailaitis]]. Galiausiai nuo [[Aukso Orda\|Aukso Ordos]] atskilusiame [[Krymo chanatas\|Krymo chanate]] su Lietuvos pagalba pavyko įsitvirtinti ''[[Chadži-Girėjus\|Chadži-Girėjui'']] ([[1428]]−[[1435]] m. ir [[1444]]−[[1466]] m.), kuris palaikė draugiškus santykius su Lietuva. Tačiau [[1480]] m. jo sūnus ~~''Mengli-~~[[Menglis Girėjus'']] ([[1467]]−[[1515]] m.) sudarė sąjungą su [[Maskvos valstybė\|Maskva]] ir tapo aršiu Lietuvos priešu. Krymo totoriai ėmė niokoti pietines LDK sritis, o [[XVI amžius\|XVI a.]] pradžioje pasiekė ir rytinius etninės Lietuvos pakraščius. Būtent su ''Mengli-Girėjaus'' sūnų ''Fatiho'' ir ''Burnašo'' vadovaujama kariuomene lietuviai ir susikovė Klecko mūšyje. Tai nereiškia, kad XVI a. pradžioje totoriai buvo tapę mirtinu Lietuvos priešu. Priešingai − kovodama su kylančia Maskva Lietuva bandė remtis nusilpusia ''[[Didžioji Orda\|Didžiąja Orda'']], o svarbiausia tai, kad nuo [[Tochtamyšas\|Tochtamyšo]] pabėgimo į Lietuvą laikų pačioje Lietuvoje gyveno nemažai totorių, kurie drauge su lietuviais bei [[rusai]]s kovėsi už savo naująją tėvynę. 1506 m. į Klecko mūšį Lietuvos kariuomenę vedęs Mykolas Glinskis taip pat buvo totorių chano [[Mamajus\|Mamajaus]] palikuonis. Už Lietuvos kovos su [[Krymo totoriai]]s tuo metu slypėjo kur kas svarbesnė kova − Lietuvos kova su kylančia Maskvos valstybe. [[1503]] m. [[kovo 28]] d. paliaubų sutartimi baigėsi antrasis Lietuvos karas su [[Rusija]], po kurio Lietuva patyrė didelių teritorinių nuostolių. Tačiau tai nereiškė, kad ginklus sudėjo Maskvos sąjungininku tapęs Krymo chanas ''Mengli-Girėjus'', kurį Maskvos didysis kunigaikštis [[Ivanas III]] specialiai kurstė nenutraukti antpuolių į Lietuvą. 1503 m. rugpjūčio pabaigoje − rugsėjo pradžioje Krymo totoriai jau niokojo [[Sluckas\|Slucko]], ''Klecko'', [[Nesvyžius\|Nesvyžiaus]] apylinkes. Iškilo tiesioginis pavojus sostinei, todėl 1503 m. [[rugsėjo 9]] d. [[Aleksandras]] [[Vilnius\|Vilniaus]] miestiečiams suteikė privilegiją apjuosti Vilnių mūro siena (ji buvo užbaigta [[1522]] m.). Tuo metu ėmė aštrėti konfliktai Lietuvos [[Ponų taryba\|Ponų tarybos]] viduje. 1503 m. rudenį Aleksandro favoritu tapo totorių kilmės kunigaikštis Mykolas Glinskis.

Klecko mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų