Archeologija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 5:
Archeologijos pradmenų būta jau senovėje. [[Antika|Antikos]] laikais rinkti akmeniniai kirvukai, gyvulių kaulai. [[Kinija|Kinijoje]] [[Sungų dinastija|Sungų dinastijos]] laikotarpiu ([[960]]–[[1279]] m. būta vadinamosios vietinės archeologijos. [[Viduramžiai]]s archeologiniai radiniais nesidomėta. [[Renesansas|Renesanso]] menininkai ir antikvarai, o nuo [[XVIII a.]] ir filologai pradėjo rinkti senienas. Jų rinkiniai sudarė daugelio [[muziejus|muziejų]] fondų pagrindą. Europoje archeologinė veikla prasidėjo antikos tyrinėjimais. [[XVIII a.]] buvo reikšmingi [[London]]o [[Mėgėjų draugija|Mėgėjų draugijos]] tyrinėjimai [[Turkija|Turkijoje]] ir [[Graikija|Graikijoje]], prancūzų tyrimai per [[Napoleonas|Napoleono Bonaparto]] kariuomenės [[1798]]–[[1801]] m. ekspediciją [[Egiptas|Egipte]].
[[XVIII a.]] pirmoje pusėje archeologinės problemos buvo svarstomos akademijose ir susirinkimuose, [[1747]] m. kasinėta [[Pompėja]], [[1784]] m. T. Džefersonas atkasė indėnų pilkapį prie Rivanos upės ([[JAV]]), [[1790]] m. J. Freras identifikavo [[paleolitas|senojo akmens amžiaus]] įrankius. [[XIX a.]] archeologija pradėta dėstyti [[universitetas|universitetuose]], [[archeologijos draugija|archeologijos draugijos]] ėmė registruoti ir klasifikuoti archeologinius paminklus, juos sistemingai kasinėti, radinius kaupti muziejų fonduose. [[XIX a.]] pradžioje Egipte buvo rasti egiptiečių [[hieroglifai]], juos [[1822]] m. iššifravo [[Žanas Fransua Šampoljonas]]. [[Karlas Otfrydas Miuleris]] ([[1797]]–[[1840]] m.) pradėjo tirti meno ir statybos paminklų liekanas; daugiausia tyrė senovės graikų ir romėnų paminklus. Jo darbų pagrindu susiformavo klasikinė archeologija.
[[XIX a.]] pirmoje pusėje pradėtos kurti archeologinės įstaigos – archeologiniai institutai, vykdžiusios archeologinių paminklų tyrimus. Pirmasis archeologinis institutas įkurtas [[1829]] m. [[Roma|Romoje]] – [[Archeologijos korespondencijos institutas]] ({{it|Instituto di corrispondenza archeologica}}). Nuo [[1877]] m. [[Peterburgas|Sankt Peterburge]] veikė Archeologinis institutas, kuriame buvo rengiami archeologai. Nuo [[1879]] m. [[JAV]] veikia [[Amerikos archeologinis institutas]] – draugija, turinti 44 skyrius. Nuo [[1889]] m. Rusijoje visus kasinėjimus valstybinėse žemėse kontroliavo [[Rusijos imperatoriškoji archeologinė komisija]], įkurta [[1859]] m.
| |||