Terajai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Amirobot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eo:Terajo
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Rhinos leofleck.jpg|thumb|200px|Tropinės pelkingos džiunglės Čitvano slėnyje]]
'''Terajai''' ({{hi|तराई|tarāī}}, {{Ur|ترائی}} – -„drėgna "drėgna žemė"žemė“) - – gamtinis [[Himalajai|Himalajų]] regionas, siaura gamtinė zona, juosianti piečiausią Himalajų kalnagūbrį ([[Sivaliko kalnagūbris|Sivaliką]]) ir pietų. Šiaurėje ji siekiasi su pereinamaja [[bhabharas|bhabharo]] gamtine zona, o pietuose ji susisiekia su derlinga Indijos subkontinento aliuvine lyguma.
 
Terajai prasideda ties [[Džamna|Džamnos]] upe vakaruose ir baigiasi ties [[Bramaputra|Bramaputros]] upe rytuose. Jie eina per šias valstybes ir [[Indija|Indijos]] valstijas: [[Himačal Pradešas|Himačal Pradešą]], [[Utarakhandas|Utarakhandą]], [[Nepalas|Nepalą]], [[Sikimas|Sikimą]], [[Butanas|Butaną]], [[Arunačal Pradešas|Arunačal Pradešą]].
Eilutė 11:
Terajų gamtinėje juostoje Nepale įkurti 4 nacionaliniai parkai.
 
Terajai, esantys į pietus nuo Sivaliko, vadinami "Išoriniais„Išoriniais terajais"terajais“. Tos pačios gamtinės sąlygos būdingos ir siaurai 5-10  km pločio juostai, esančiai šiauriau Sivaliko ir iš šiaurės apribotai [[Mahabharatos kalnagūbris|Mahabharatos kalnagūbrio]]. Čia susidaro ilgi iš rytų į vakarus nusidriekę kalnų slėniai, vadinami '''vidiniais terajais''' arba '''dun''', siekiantys iki 100  km ilgio.
 
== Kultūra, ekonomika ==
{{main|Madhesi}}
eilutė 17 ⟶ 18:
Kadangi drėgnas klimatas leido greitai plisti [[maliarija]]i, šis džiunglių regionas istoriškai buvo rečiau gyvenamas, čia gyvenę tautelės (daugiausia [[taru]]) buvo prisitaikę išlikti gana žmogui netinkamomis sąlygomis. Tiek šiauriau gyvenę aukštikalnių tautos, tiek piečiau esančių lygumų tautos į vietos gentis žiūrėjo pažeminančiai, ir dabar jos užima vieną žemiausių vietų visuomenės hierarchijoje. Joms taikomas bendras pavadinimas (''madhesi'' (मधेसी), kuris yra diskriminuojantis žodis. Jie kalba įvairiausiomis kalbomis: daugiausia [[hindi]] dialektais [[maithili]], bhodžpuri, avadhi ir kt.
 
XX a., kai išmokta kovoti su maliarija, terajai buvo gausiai apgyvendinami. Masiškai kertami tropiniai miškai, lygumose vystomas žemės ūkis, nes tai - – vienos derlingiausių žemių Nepale. Čia gausiai auginami ryžiai, kviečiai, cukranendrės, tabakas ir kitos kultūros. Vietos tautos yra išstumiamos [[nepaliai|nepalių]] ir indų iš pietų.
 
== Vidinių terajų slėniai ==
[[Vaizdas:Nepal topo en.jpg|thumb|350px|Nepalo topografinis žemėlapis]]
Vidinių terajų slėniai turi savo pavadinimus. Iš vakarų į rytus jie yra tokie:
* Dehradunas (Utarakhando [[Dehraduno rajonas]]) - – vienas didžiausių slėnių, su dideliu to paties pavadinimo miestu,
* Džogbudha (Nepalo [[Dadeldhura rajonas]]), menkai įsisavintas slėnis
* Surkhetas (Nepalo [[Surkhet rajonas]]), didžiausia gyvenvietė Birendranagaras, vietinės tautos - – [[taru]] ir radžhi
* Dangas ir Deukhuris (Nepalo [[Dang Deokhuri rajonas]]) - – du paralelūs slėniai, vietinės tautos - – taru ir kham magarai, didžiausia gyvenvietė [[Tribhuvannagaras]].
* Čitvanas - – (Nepalo [[Čitvano rajonas]]) - – vienas didžiausių slėnių, esantis į pietus nuo [[Katmandu]], gyvenamas taru, danuvar, darai and madžhi tautų. [[Narajani]] upė daro slėnį ypač derlingą, čia yra ne vienas miestas.
* Kamala (Nepalo [[Udyapur rajonas]]) - – atsiradęs Trijuga ir Koši upių santakoje. Menkai įsisavintas slėnis.
* Marin Khola (Nepalo [[Sindhuli rajonas]]) - – gyvenamas haju tautelės, didžiausia gyvenvietė - – Kamalamai.
 
[[Kategorija:Himalajai]]