|
|kirč =
}}
'''Igarka''' ({{ru|Игарка}}) – [[miestas]] [[Rusija|Rusijos]] šiaurėje, [[Jenisiejus|Jenisiejaus]] dešiniajame krante, apie 670 km nuo jo žiočių, už Šiaurinio poliaračio, [[Turuchano rajonas]], [[Krasnojarsko kraštas]]. 9500 gyventojų ([[2001]] m.
== Istorija ==
Igarka įkurta [[1929]] m. Pastatyta [[Gulagas|Gulago]] lagerių kalinių ir tremtinių. Pirmąją lentpjūvę ir barakus [[1929]] m. pastatė išbuožinti rusų ūkininkai. Naudojant nemokamą ar menkai mokamą politinių kalinių ir tremtinių darbo jėgą Igarka buvo sparčiai plečiama. Greitai virto viso Jenisiejaus baseino medienos pirminio perdirbimo (pjovimo ir kita) centru; dalį medienos ruošdavo eksportui. Miesto teisės nuo [[1931]] m. Iki [[1956]] m. Igarka buvo vienas stambių TSRS tremties ir įkalinimo centrų.
== Ekonomika ==
Igarka – upių uostas, į kurį įplaukia jūrų laivai. yra oro uostas. Išplėtota miško ruošos, maisto (žuvų) pramonė. Jūrų laivyno hidrografijos bazė. [[Rusijos mokslų akademija|Rusijos mokslų akademijos]] Sibiro skyriaus daugiamečio įšalo mokslinių tyrimų stotis įkurta [[1930]] m.; joje [[1965]] m. įkurtas daugiamečio įšalo muziejus. Yra Eksperimentinės medicinos (skorbuto tyrimų) instituto filialas, Šiaurės tautų pedagoginė mokykla, Šiaurės įsisavinimo istorijos muziejus.<ref>{{VLE|VII|741|V. S|Igarka}}</ref>
<ref>{{VLE|VII|741|[[V. S]]|Igarka}}</ref>
== Lietuviai ==
[[1948]] m. birželio – liepos mėn. į Igarką iš [[TSRS]] okupuotos [[Lietuva|Lietuvos]] atgabenti 3 ešelonai tremtinių apie 6-8 tūkst. žmonių; kitais duomenimis – 4 ešelonai, 8-10 tūkst. žmonių. Kelionėje vienas ešelonas patyrė avariją; per ją keli šimtai tremtinių žuvo arba buvo sužaloti. Vėliau daugiau lietuvių į Igarką atkelta iš kitų Krasnojarsko krašto tremties vietų. Igarkoje kaip tremtiniai gyveno iš [[Norilskas|Norilsko]] ir kitų lagerių paleisti buvę politiniai kaliniai. Dauguma lietuvių dirbo miško pramonės kombinate: rąstų ir lentų sandėliuose, lentpjūvėse, stalių dirbtuvėse, garažuose, prieplaukoje. Kartu su kitais tautybių tremtiniais (beveik visi Igarkos gyventojai tuomet buvo tremtiniai) ardė sielius, traukė iš Jenisiejaus ir krovė rąstus, pjovė lentas, krovė jas į rietuves, baržas, laivus. Dirbo 2-3 pamainomis, visą parą, dažnai be poilsio dienų, dirbo ir vaikai, pvz., apie 100 lietuvių paauglių laivų statykloje. Dalis žmonių dirbo statybose, miesto įmonėse, daugiausia pagalbinius darbus, tiesė geležinkelį Igarka-[[Salechardas]] (nebaigtas tiesti).
Tremties sąlygos buvo nepaprastai sunkios: klimatas poliarinis, žiema trunka beveik 9 mėn., šaltis iki –60 °C, nuolat pučia stiprūs vėjai; daugiametis įšalas. Pirmaisiais metais nuo bado, šalčio, ligų mirė 1000–1500, kitais duomenimis, apie 3000 lietuvių, daugiausia vaikai ir seneliai; daug jų žuvo, susižalojo darbe. Už bandymą bėgti, lietuviškų dainų dainavimą, antitarybines kalbas bei kita daug tremtinių suimta ir įkalinta lageriuose. Igarkos vaikų namuose gyveno kelios dešimtys lietuvių vaikų. Iš pradžių tremtiniai gyveno barakuose, [[1949]] m. spalio mėn. šeimos persikėlė į 52 namelius (vad. ''Litovskij gorodok''; dabar sunykęs), kitos šeimos vėliau gavo po atskirą kambarį barakuose. [[1951]]–[[1956]] m. lietuviai turėjo chorą (vadovai [[Stasys Valaikis]], [[Balys Dūda]]), tautinių šokių būrelį (vadovė [[Regina Eimontaitė]]) ir pučiamųjų orkestrą. Repeticijas, kurios vyko miesto kultūros namuose, lankė apie trisdešimt žmonių. Saviveiklininkai patys pasisiuvo tautinius drabužius. [[1953]] m. birželio mėn. ir [[1954]] m. lietuvių kolektyvai dalyvavo miesto dainų šventėse. Igarkoje buvo 3 lietuvių kapinės, vienose jų – apie 1000 lietuvių kapų – tai vienos didžiausių lietuvių tremtinių kapinių buvusios TSRS teritorijoje. [[1956]]–[[1961]] m. dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.
[[1989]]–[[1990]] m. į Igarką iš Lietuvos buvo nuvykusios kelios palaikų parvežimo ekspedicijos. [[1989]] m. Igarkoje tebegyveno apie 270 lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių. Igarkos lietuvių krepšinio komanda „Žalgiris“ (vadovas A. Daugnora) [[1990]] m. buvo atvykusi į Lietuvą. Daug lietuvių į Lietuvą grįžo po [[1990]] m. [[1992]] m. įkurta Igarkos lietuvių sąjunga ([[1993]] m. turėjo apie 50 narių).<ref>{{VLE|VII|741|[[Aldona Juodvalkytė]]|Igarka}}</ref>
Igarkoje kalėjo:
|
