Lopušnos mūšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.6.4) (robotas Keičiama: ru:Битва под Лопушным |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
{{inuse}}
{{cleanup}}
{{Infobox karinis konfliktas
eilutė 11 ⟶ 12:
| combatant2 = [[Krymo chanatas]]
| commander1 = [[Vaizdas:Herb_Ostrogski.jpg|23px]] [[Konstantinas Ostrogiškis]], LDK etmonas<br />[[Vaizdas:POL_COA_Pilawa.svg|23px]][[Mikalojus Kameneckis]], Lenkijos didysis etmonas
| commander2 =
| strength1 =
| strength2 = 20 000
| casualties1 = nežinoma
| casualties2 =
}}
'''Lopušnos mūšis''' (Višnioveco mūšis) – mūšis, įvykęs [[1512]] m. [[balandžio 28]] d. tarp [[LDK]], [[Lenkija|Lenkijos]] vadovaujamų [[Mikalojus Kameneckis|Mikalojaus Kameneckio]] ir [[Konstantinas Ostrogiškis|Konstantino Ostrogiškio]] iš vienos pusės ir [[Krymo chanatas|Krymo chanato]] kariuomenių iš kitos pusės netoli Višnioveco (dabar. [Ternopilio sritis]], [[Ukraina]] pasibaigęs totorių pralaimėjimu.
==
[[1512]] m., prieš prasidedant [[LDK-Maskvos karas (1512–1522)|LDK-Maksvos kariui]], dvidešimt tūkstantinė totorių kariuomenė vedama trijų jaunesniųjų [[Girėjai|Girėjų]] giminės atstovų (istoriniuose šaltiniuose jų vardai nepaminėti) įsiveržė į [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[Rusios vaivadija|Rusios vaivadijos]] teritorijas be chano [[Menglis Girėjus|Menglio Girėjaus]] žinios. Tų pačių metų kovo mėn. sužinota, kad totorių kariuomenė žiemoja prie Juodojo miško netoli [[Inhulas|Inhulo]] intako. Juos stebėjo Jano Tvorovskio 585 raitelių būrys, kuris buvo įsikūręs netoli [[Podolės Kamenecas|Kameneco]] ir saugojo kelią vedantį į [[Podolė|Podolę]]. Kelio saugumą užtikrino ir nemažai [[Podolės vaivaidija|Podolės vaivaidijos]] pilių. [[Ostrohas|Ostrohe]] tuo metu buvo etmonas [[Konstantinas Ostrogiškis]], kuris vadovavo [[bajorai|bajorų]] iš [[Voluinė]]s šauktinių kariuomenei.
Kovo pabaigoje totoriai kirto sieną ties taip vadinamu Juoduoju keliu vedančiu į [[Voliunė|Voluinę]]. Šio kelio nesaugojo joks karinis dalinys, o ir pilių palei jį buvo nedaug ([[Kremenčukas|Kremenčuko]], [[Višniovecas|Višnioveco]] ir [[Zbaražas|Zbaražo]]). Pirmąją stovyklą totoriai įkūrė prie Kuzminsko, antrąją prie [[Buskas|Busko]], kur atvyko balandžio 7 d. Iš čia pagrindinė dalis totorių kariuomenės patraukė į [[Lvovas|Lvovą]], [[Peremyšlis|Peremyšlį]], Krasnistavą ir net pasiekė [[Liublinas|Liubliną]] ir [[Chelmas|Chelmą]]. Kita dalis patraukė į pietus už [[Dniestras|Dniestro]] ir pasiekė Kolymę.
Totorių įsiveržimas prasidėjo kai lenkų ir lietuvių kariuomenių šaukimas dar nebuvo pasibaigęs. Nepaisant to, kai kurie lenkų būriai pasipriešino nedideliems totorių būriams: [[rotmistras]] Krčonovskis su 60-ia raitelių sumušė apie 100-o totorių būrį, rotmistrai Fredro ir Cherburtas vedini 150 kardų sumušė apie 400 karių totorių būrį, o Lanckoronskis sumušė 700 totorių.
[[Kategorija:Mūšiai]]
|