Europos Vadovų Taryba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Robotukas11 (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
{{tvarkyti}}
Eilutė 1:
{{otheruses|Europos Taryba}}
{{ES institucijos}}
'''Europos Vadovų Taryba''' (kartais pavadinama ''Viršūnių taryba'')  – renginys, kuriame [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungos]] valstybių ir vyriausybių vadovai susistinka su [[Europos Komisija|Europos Komisijos]] prezidentu aptarti ir priimti sprendimus dėl svarbiausių Europos Sąjungos klausimų.
 
Šiuo metu tarybos vyksta vidutiniškai keturis kartus per metus. Pirmasis susitikimas įvyko [[1974]] metais.
 
Vadovų taryba teisine prasme nėra ES institucija. Joje priimtus strateginius sprendimus ir gaires įgyvendina [[Europos Sąjungos institucijos]], pirmiausia  – [[Europos Sąjungos Taryba]], kurioje posėdžiauja (ir priima teisės aktus) ES valstybių narių atitinkamos skirties ministrai.
 
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas yra belgas [[Hermanas Van Rompėjus]].
 
Europos Viršūnių Taryba – ES valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimai. Paprastai susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne oficialūs lyderiai, t.p. dalyvauja Europos komisijos pirmininkas ir vienas iš jo pavaduotojų, o kaip svečias neretai ir Europos Parlamento pirmininkas.
{{tvarkyti}}
Europos Viršūnių Taryba  – ES valstybių ir (arba) vyriausybių vadovų susitikimai. Paprastai susitikimuose dalyvauja faktiniai, o ne oficialūs lyderiai, t.p. dalyvauja Europos komisijos pirmininkas ir vienas iš jo pavaduotojų, o kaip svečias neretai ir Europos Parlamento pirmininkas.
 
Įkurti tokią politinę instituciją Europos Bendrijų steigimo sutartyje nebuvo numatyta, tačiau tais atvejais, kai pagrindinė Bendrijoje priimanti sprendimus institucija (Taryba) neįstengdavo priimti svarbių sprendimų, ginčus išspręsdavo EB valstybių ‘viršūnės’.
ET, kaip valstybių vadovų reguliarūs susitikimai, prasidėjo jau 7 dešimt., nes ne visus klausimus buvo įmanoma suderinti. Oficialiai šių susitikimų veikla įteisinta 1974  m. Paryžiaus konferencijoje (Prancūzijos iniciatyva). Baigiamajame Akte buvo numatyta, kad vyriausybių vadovai ir UR ministrai rinksis ne rečiau kaip 3 kartus per metus. Konkrečių reikalavimų šiems susitikimams nebuvo numatyta.
 
1986-1987 1986–1987 m. Vieningas Europos Aktas padarė pakeitimų dėl susitikimų dažnumo ir sudėties. Susitikimai turi vykti ne rečiau kaip 2 kartus per metus, bet esant reikalui, rengiami neeiliniai susitikimai. T.p. išplėsta sudėtis: valstybių narių vadovai ar vyriausybių vadovai ir Komisijos pirmininkas, talkininkaujant UR ministrams ir vienam Komisijos nariui. Tai tarsi 2 lygiai. 1993  m. įsigaliojusi Mastrichto sutartis šiai institucijai suteikė aukščiausios politinės ES vadovybės statusą. ir pakartojo minėtas nuostatas. ET nėra nuolat veikianti institucija, bet susitikimai. Nuo 1994 į susitikimus kviečiami ir asocijuotų valstybių kandidačių politiniai lyderiai.
Kompetencija nėra aiškiai aptarta iki šiol. ET skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato jos politikos bendras gaires. Iš esmės atlieka bendrą politinį reguliavimą Esąjungai ir Bendrijoms. II ramstyje pasakyta, kad ET sprendžia dėl bendros gynybos politikos. Didžiausią vaidmenį apskritai ji turi užsienio ir saugumo politikos srityje.Ji nepriima sprendimų tikrąja ta žodžio prasme, bet priima pareiškimus ar deklaracijas, kurie paskui pagal atitinkamas sutarties nuostatas paprastai tampa Bendrijos teisės aktais.
 
Bendrijų kompetencijos srityje turi įgaliojimus tik:
Kompetencija nėra aiškiai aptarta iki šiol. ET skatina Sąjungos vystymąsi ir nustato jos politikos bendras gaires. Iš esmės atlieka bendrą politinį reguliavimą Esąjungai ir Bendrijoms. II ramstyje pasakyta, kad ET sprendžia dėl bendros gynybos politikos. Didžiausią vaidmenį apskritai ji turi užsienio ir saugumo politikos srityje. Ji nepriima sprendimų tikrąja ta žodžio prasme, bet priima pareiškimus ar deklaracijas, kurie paskui pagal atitinkamas sutarties nuostatas paprastai tampa Bendrijos teisės aktais.
• užimtumo srityje
Bendrijų kompetencijos srityje turi įgaliojimus tik:
• ekonominės politikos koordinavimo srityje
užimtumo srityje
ekonominės politikos koordinavimo srityje
Dažniausiai ET vaidmuo susijęs su išvados pateikimu ar ataskaitos išklausymu
Sutartyje nenumatyta, kokius aktus priima, bet tai numatyta 1977  m. jos darbo vidaus reglamente: deklaracijos ir išvados. Visus sprendimus priima bendru susitarimu, todėl į darbotvarkę paprastai įtraukiami tie klausimai, dėl kurių nuomonės yra iš anksto suderintos arba jos labai artimos kompromisui. Aktai priskiriami soft-law aktų kategorijai. Nors patys šie aktai daugiau yra ne įpareigojantys, bet deklaratyvaus pobūdžio, bet teisiniu požiūriu kartais jie sudaro teisinį pagrindą Tarybos teisiniams aktams priimti. Šie aktai nepatenka į Teisingumo Teismo jurisdikciją, jis negali jų nei aiškinti, nei pasisakyti dėl galiojimo.
Praktiškai visą organizacinį darbą atlieka tos valstybės, kurioje vyks susitikimas, URMinisterija ir Komisijos darbuotojai. Vyksta 2-3 dienas, baigiasi spaudos konferencijomis.
Nicoje valstybės susitarė, kad nuo 2002  m. vienas ET susitikimas pirmininkavimo laikotarpiu vyks Briuselyje, o kai bus 18 narių, visi susitikimai vyks Briuselyje, nes pagrindinis vaidmuo tenka EB institucijoms, kurios įsikūrusios Briuselyje. Tai įtvirtinta deklaracijoje prie Nicos sutarties.
 
{{polit-stub}}