Svidrų kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Žyma: Žyma: Išmestos nuorodos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Archeologinė kultūra
| spalva = Graymagenta
| Dalis =
| Dalis = [[Madleno kultūra|Madleno kultūros dalis]]
| Prieš tai = Madleno kultūra
| Po to = BromėsKundos kultūra
| PradžiosMet=XI10500 tūkstm. pr. m. eKr.
| PabaigosMet=X9200 tūkstm. pr. m. eKr.
| Vaizdas =
| Aprašymas =
| Vieta = [[VokietijaLenkija]], šiaurės rytų [[PrancūzijaLietuva]], Pietų [[NyderlandaiLatvija]], [[LenkijaGudija]], Šiaurės vakarų [[DanijaRusija]], Šiaurės [[LietuvaUkraina]]
| Regionas = šiaurėsPR Pabaltijys, Rytų [[Europa]]
| Gyvenvietės=
| Laikotarpis=Vėlyvasis [[paleolitas]]
Eilutė 22:
== Arealas ==
[[Vaizdas:Hamburg point.png|thumb|left|150px|Hamburgo kultūros strėlės antgalis (antgalis su peteliais)]]
Svidrų kultūra [[10 700500 m. pr. m. eKr.]] – [[96009 200 m. pr. m. eKr.]] buvo paplitusi šiaurėsvisoje rytų[[Lenkija|Lenkijoje]], [[PrancūzijaLietuva|PrancūzijojeLietuvoje]], šiaurės ir[[Gudija|Gudijoje]], vidurioPietų [[VokietijaLatvija|VokietijojeLatvijoje]], Šiaurės vakarų [[OlandijaRusija|OlandijojeRusijoje]], Šiaurės [[DanijaUkraina|DanijojeUkrainoje]],. vakarųPavienių gyvenviečių aptinkama Transilvanijoje. Atskira Svidrų kultūros atstovų grupė paleolito pabaigoje nukeliavo į [[LenkijaKrymas|LenkijojeKrymą]] ir ten sudalyvavo vietinių mezolitinių kultūrų raidoje.
 
== Kultūra ==
HamburgoSvidrų kultūros žmonės, [[šiaurinis elnias|šiaurinių elni]]ų medžiotojai, atsitraukus [[ledynas|ledynams]] apsigyveno Šiaurės Europos lygumų teritorijose tarp ŠR Prancūzijos ir Vidurio [[Lenkija|Lenkijos]]. Žymiausios gyvenvietės – Maiendorfas (vok. Meiendorf), [[Štelmoras]] (vok. Stellmoor), [[Pogenvišas]] (vok. Poggenwisch) – manoma, buvo medžiotojų žiemos stovyklos. Čia rasta daug šiaurinių elnių ragų ir kaulų, akmeninių dirbinių, t.p. įrankių iš šiaurės elnio rago. Pagrindiniu prasimaitinimo šaltiniu buvo šiaurės elnių medžioklė. Taip pat medžioti laukiniai arkliai, stambūs vandens paukščiai (antys, žasys, gulbės) bei stambios žuvys. Medžiotojai statėsi apskrito ir ovalaus plano 3,5–5 m skersmens [[palapinė]]s tipo pastatus. Naudojo titnaginius (strėlių antgalius, gremžtukus, rėžtukus, [[skeltis]]) ir kaulinius-raginius (vienaeiliai žeberklai su stambiomis užbarzdomis) dirbinius. Kultūrai būdingi įkotiniai antgaliai ir antgaliai su peteliais.
Hamburgo kultūra egzistavo Biolingo – Aleriodo pradžios laikotarpiais, t. y. prieš 15-14 tūkst. metų. Hamburgo kultūros genezė siejama su [[Madleno kultūra]], o kultūros pabaiga nėra aiški, tačiau jos pėdsakų aptinkama [[Federmeserio kultūra|Federmeserio kultūroje]], [[Bromės-Liungbiu kultūra|Bromės-Liungbiu kultūroje]], [[Arensburgo kultūra|Arensburgo kultūroje]]. Britanijos teritorijoje egzistavo savotiškas Hamburgo kultūros variantas įvardijamas [[Kresvelo kultūra]]. Lietuvoje Svidrų kultūros radinius pirmasis išskyrė okupuotame Vilniaus krašte Stepono Batoro universitete dirbęs lenkų archeologas Wł. Antoniewicz.
Svidrų kultūros radinių aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, bet daugiausia stambesnių upių pakrantėse ir Pietų Lietuvoje.<ref> [[Egidijus Šatavičius]]. Svidrų kultūra Lietuvoje. [[Lietuvos archeologija (žurnalas)]]. T. 29. Vilnius, 2005, p. 133-170.</ref>