Afganistano karas (1979–1989): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ast:Guerra d'Afganistán (1978-1992)
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Šalinamas perteklinis taškas.
Eilutė 4:
 
== Politinė situacija iki 1978 m. ==
1953 m. – 1963 m. Afganistaną faktiškai valdė kunigaikštis Muhamedas Daudas Chanas (kaip premjeras), kol nebuvo nuverstas karaliaus Muhamedo Zahiro Chano. [[Monarchas]] paėmęs valdžią į savo rankas, palaipsniui politinę santvarką keitė į [[konstitucinė monarchija|konstitucinę monarchiją]], įvedė politines partijas ir 1969 m. sausį suorganizavo pirmus laisvus rinkimus. Kiti rinkimai įvyko 1969 m.. Juos kaip ir pirmus laimėjo provyriausybinės jėgos ir didžiausiųju [[Klanas (antropologija)|klanų]] vadovai. 1969 m. rinkimuose taip pat vietas gavo [[komunizmas|komunistai]], kurie buvo iškelti Liaudies Afganistano Demokratinės Partijos (LADP). Tarp jų buvo [[Babrakas Karmalis]] ar [[Hafizullahas Aminas]]. LADP nuo 1965 m. vadovavo Nuras Muhamedas Tarakis, kuris po rinkimų įgavo stipriausią poziciją ir pradėjo vesti antimonarchinę propagandą. Didelė sausra, kurios pasekmė buvo dešimčių tūkstančių žmonių mirtis, o taip pat [[TSRS]] žvalgybos LADP inspiruoti (afganistaniečiai komunistai faktiškai buvo [[KGB]] infiltruoti, Babrakas Karmalis buvo tarybinių agentu) <ref>Kristoperis Andrevas, Olegas Gordijevskis, ''KGB'', vertė Rafaėlis Brzeskis, Belonos leidykla, Varšuva 1997, ISBN 83-11-08667-2, str.503. </ref> visuomeniniai protestai ir neramumai privedė prie 1973 m. vyriausybės ir karaliaus Zahero nuvertimo, kurį įvykdė jo [[svainis]], [[generolas]] Muhamedas Daudas Chanas – turintis didelį palaikymą tarp karininkų komunistų ir LADP vadovybės.
 
== 1978 m. karinis perversmas ==
Eilutė 48:
Tarybinės armijos jėgos buvo telkiamos prie sienos (konkrečiai prie Tadžikijos, Uzbekijos ir Tukmėnijos), taip pat prie autostradų tinklo rusų nutiesto dar 8-ajame dešimtmetyje. Taip pat strateginiuose miestuose, tokiuose, kaip [[Kandaharas]] ir Heratas, o taip pat svarbiame komunikaciniame slėnyje Panšzire, esančiame šalies šiaurės rytuose. Domėjimosi objektu buvo ir turtingi [[dujos|dujų]] ir kiti telkiniai, kurie buvo skirti TSRS. Tarybinė armija kontroliavo apie 20 % Afganistano teritorijos.
 
Antra faze galima laikyti laikotarpį nuo 1982 m. iki 1986 m.. Tai – didžiausias mūšių periodas, praktiškai [[totalinis karas]], kuriame naudoti labai įvairūs ginklai, tarp jų - [[napalmas|napalmą]] ir [[fosforas|fosforą]], net [[toksinas|mikrotoksinus]] purškiamus iš lėktuvų ir malūnsparnių.
 
Buvo naudojami taip pat sunkieji ginklai: tankai, didelio kalibro patrankos ir malūnsparniai (daugiausiai [[Mi-24]]), o taip pat bombardavimas. Iš lėktuvų numesta apie 20 milijonų pėstininkų [[Mina|minų]], taip pat ant žemės ūkiui naudojamų laukų, siekiant apsunkinti valstiečiams naudotis žeme, taip pat buvo nuodijamas vanduo ir naudojamos [[mina-žaisliukas|minos-žaisliukai]] (prieš pėstininkus nukreiptos minos, kurios dėl savo įvairių spalvų ir ornamentų pritraukdavo dėmesį, bet jas paėmus į rankas jos sprogdavo, todėl žmogus galėdavo net mirti).Armija galėjo neribotai naudoti ginklus bet apie [[1986]] m. palaipsniui pradėjo prarasti Afganistano kontrolę, iš dalies to priežastimi buvo [[CŽV]] pagalba sutikus [[JAV]] vyriausybei, kuri pradėjo tiekti karinę amuniciją – taip pat tais laikais naujus ginklus kovoje su malūnsparniais rankinio paleidimo raketas [[FIM-92 Stinger]]ius.