Charkovo sritis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Charkovo sritis''' ({{uk|Харківська область}} arba ''Харківщина'')  – [[Ukraina|Ukrainos]] sritis šalies rytuose. Rytuose ribojasi su [[Luhansko sritis|Luhansko]], pietuose - – su [[Donecko sritis|Donecko]] ir [[Dniepropetrovsko sritis|Dniepropetrovsko]], vakaruose - – su [[Poltavos sritis|Poltavos]], šiaurės vakaruose - – su [[Sumų sritis|Sumų]] sritimis, šiaurėje - – su [[Rusija]]. Administracinis centras - – [[Charkovas]].

Srities plotas 31 415  km², tai sudaro 5,2 % Ukrainos teritorijos.

75 % srities vandens resursų priklauso [[Donas|Dono]] baseinui. Iš viso Charkovo srityje teka 157 upės kurių ilgis daugiau negu 10  km, bendras jų ilgis 4651  km. Ilgiausios upės - – [[Šiaurinis Donecas]] (srities teritorijoje 380 km), [[Oskolas]] (147 km), [[Uda (Ukraina)|Uda]] (145 km), [[Bereka]] (113 km).

Šiaurinė srities teritorija priklauso [[Vidurinės Rusijos aukštuma]]i, rytinė - – [[Poltavos lyguma]]i ir [[Priednieprės žemuma]]i. Aukščiausia vieta išsidėsčiusi šiaurinėje dalyje, Zoločivo rajone - – 236  m.

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -7 °C, vasaros - – 21 °C.

Miškai užima 11 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti šalia upių ir kitų vandens telkinių. Labiausiai paplitę medžiai - – ąžuolai, pušys, eglės, klevai.

Teritorijoje žmonės gyveno nuo [[paleolitas|paleolito]] laikų. Ilgus metus teritorija buvo mažai apgyvendinta. Gyventojų pagausėjo po [[kazokai|kazokų]] sukilimo [[1648]]-–[[1654]]  m., vadovaujamo [[Bogdanas Chmelnickis|Bogdano Chmelnickio]]. Po kairiakrantės Ukrainos prisijungimo prie Rusijos dabartinės srities teritorijos vadintos Slabodanščyna Nuo XVII amžiaus prasidėjo masinis gyventojų pagausėjimas. [[1654]] metais įkurtas Charkovas, kuris tapo Slabodanščynos centru. [[1765]] įkurta Slabodos-Ukrainos gubernija, [[1780]]  m. reorganizuota į apskritį. [[1796]] atkurta gybernija, kuriai [[1835]]  m. suteiktas Charkovo pavadinimas. Charkovas [[1919]]-–[[1934]] buvo [[Ukrainos TSR|Ukrainos Sovietinės Socialistinės Respublikos]] sostine.

Sritis įkurta [[1932]] m. [[vasario 27]] d. [[1991]]-ųjų [[gruodžio 1]] d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma - – 75,83 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš [[SSRS]]. Šiandien Charkovo sritis - – viena Ukrainos sudedamųjų dalių

* miesto gyventojų  – 78,5 %

* kaimo gyventojų − 21,5 %

* [[ukrainiečiai]]  – 70,6 %

* [[rusai]]  – 25,6 %

* kiti ([[baltarusiai]], [[totoriai]], [[žydai]])  – 3,8 %

Srities vidutinis gyventojų tankumas - – 95 žm./km². Gyventojų kalba  – [[rusų kalba|rusų]] ir [[ukrainiečių kalba|ukrainiečių]] kalbų mišinys, vadinamas ''„Suržik“'' (rusų kalbos leksikonas su ukrainietiška gramatika ir tartimi).

Pramonė  – mašinų gamyba, metalurgija, chemijos ir maisto pramonė. Srityje pagaminama 100 % visų valstybėje pagaminamų garo turbinų, 60 % traktorių ([[Charkovo traktorių gamykla]]), 55 % guolių, 50 % staklių su programine įranga, 50 % elektros įrankių ir įrenginių, 45 % keraminių plytelių. Išgaunami 45 % Ukrainoje išgaunamų dujų. Taip pat išgaunama nafta, smėlis, molis. Srityje veikia didelės orlaivių, tankų bei kitos karinės technikos gamyklos.

Srityje auginami [[kvietys|kviečiai]], saulėgrąžos. Išvystyta gyvulininkystė (mėsa, pienas). Žemės ūkio naudmenos  – 19 000  km². Charkovo srityje pagaminama 5 % visos Ukrainos žemės ūkio produkcijos.

| Prekių [[eksportas]]

| Prekių [[importas]]

| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]

| [[Eksportas|Eksporto]]-[[importas|importo]] [[saldo]]

| mln. [[JAV doleris|JAV dolerių]]

|+ style="background„background:#ddd; vertical-align: bottom; text-align: left; font-size:111%; font-weight: bold; padding:.5em 0;"“ | Automobilių keliai srityje:

| || [[Kijevas]] — – {{flagicon|Ukraine}}{{Flagicon|Russia}} skp „Dovžanskyj“

| || Charkovas - – {{flagicon|Ukraine}}{{flagicon|Russia}} skp „Ščerbanivka“

| || Charkovas —  – [[Jalta]]

* Geležinkelių ilgis - – 1 442  km.

* Automobilių kelių ilgis - – 15 000  km.