|
|}}
'''„Atėnų mokykla“''' – [[Italija|italų]] [[Renesansas|Renesanso]] dailės meistro [[Rafaelis|Rafaelio]] ([[1483]] - –[[1520]]) [[freska]], sukurta [[popiežius|popiežiaus]] [[Julijus II|Julijaus II-ojo]] užsakymu [[Vatikanas|Vatikano]] [[Apaštalų rūmai|Apaštalų rūmuose]] kambaryje ''[[Stanza della Segnatura]]'', viename, taip vadinamų, [[Rafaelio kambariai|Rafaelio kambarių]].
„Atėnų mokykla“ visuotinai pripažįstama kaip vienas iš pačių garsiausių ir žinomiausių, kada nors sukurtų, dailės kūrinių.
== Istorija ==
[[Freska]] pradėta [[1509]] m. popiežiaus Julijaus II - ojoII−ojo užsakymu kambaryje ''Stanza della Segnatura'', kuris, beveik tikra, buvo popiežiaus [[biblioteka]] ir darbo kabinetas. „Atėnų mokykla“ buvo antroji Rafaelio pradėta freska šiame kambaryje (po „Disputo dėl Šv. Sakramento“). Pagal sumanymą kambaryje turėjo būti pavaizduotos [[Krikščionybė|krikščioniškosios]] religijos ir pasaulėžiūros pagrindus atspindinčios alegorijos. „Atėnų mokykla“ vaizduoja [[Senovės Graikija|Senovės Graikijos]] filosofų ir mokslininkų sambūrį, kurios tikslas buvo pabrėžti mokslo ir filosofijos įtaką, bei reikšmę religinėje Krikščionybės pasaulėžiūroje.
Freskose vaizduojamos architektūrinės detalės, manoma, buvo Rafaelio paimtos iš [[Bramantė]]s projektų, arba instruktuotos Bramantės asmeniškai (kuris buvo Rafaelio draugas). Freskos baigimo momentu, [[1511]] metais, kaip tik buvo atidengtos [[Mikelandželas|Mikelandželo]] freskos [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčioje]] ir Rafaelis, manoma, suteikė freskos centre, pirmame plane, sėdinčio [[Heraklitas|Heraklito]] veidui Mikelandželo bruožų (ši figūra, nustatyta, baigta paskutinė).
Atidengta freska sukėlė visuotinį susižavėjimą ir užtvirtino Rafaelį kaip vieną iš didžiausių [[Renesansas|Renesanso]] menininkų. Dabar „Atėnų mokykla“ yra pati žymiausia iš tų freskų, kurias Rafaelis sukūrė Pontifikų rūmuose. Freskos pavadinimas yra istoriškai susiformavęs, pradinis variantas buvo, greičiausiai, tiesiog „Filosofija“. [[1996]] m. darbas buvo kapitaliai restauruotas.
== Freskos veikėjai ==
Per daugelį šimtmečių susidarė netgi tradicija spėlioti, kas pavaizduota freskoje. Tik dėl keleto figūrų nekyla abejonių. Tai, be abejo, centrinės freskos figūros, [[Platonas]] (kairėje, su traktatu „Timajas“ rankoje) ir [[Aristotelis]] (su traktatu „Etikos“). Žemiau jų, ant laiptų gulintis pavaizduotas [[Diogenas Sinopietis]]. Vienišas filosofas užsikniaubęs ant stalo pirmame plane - – numanoma, [[Heraklitas]]. Dešinėje vaizduojamos dvi figūros, su Dangaus sfera - – [[Zoroastras]], su Žemės - – [[Ptolemėjus]]. Pačioje kairėje du filosofai su angeliuku, kairysis - – [[Zenonas Kitionietis]], dešinysis, su knyga - – [[Epikūras]]. Kiek dešiniau jų - – būrelis veikėjų, tarp kurių, su kario šalmu, numanoma, [[Alkibiadas]] arba [[Aleksandras Didysis]], o į šią grupę besikreipiantis - – [[Sokratas]].
[[ImageVaizdas:Sanzio 01 Raphael.jpg|thumb|right|180px| [[Rafaelis]] (kairėje) ir [[Sodoma (dailininkas)|Sodoma]] ([[Perudžinas]]?)]]
Sunku pasakyti, kiek Rafaelis žinojo [[Antika|Antikinę]] filosofiją ir kiek prasmės bandė suteikti filosofų alegoriniam vaizdavimui. Freskoje yra dvi figūros su braižymo lentelėmis. Kairėje sėdinti, numanoma, [[Pitagoras]], dešinioji, pasilenkusi ir kažką rodanti lentelėje, numanoma, [[Archimedas]]. [[Giorgio Vasari]], kuris matė freskas praėjus 30 metų nuo jų išpildymo, tikina, kad jose pavaizduoti 4 [[evangelistai]] su būriu [[Angelas|angelų]] ir [[Mantuja|Mantujos]] kunigaikštis Federikas II Gonzaga. Kur jis juos įmatė, sunku pasakyti, tačiau freskoje neabejotinai yra to laikmečio asmenybių portretų.
Pvz., numanoma, kad Platonui suteikta [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] bruožų. Tarp Archimedo ir Heraklito stovinčių dviejų figūrų moteris - – Rafaelio mylimoji Fornarina arba, kita reali asmenybė, Francesco Maria della Rovere. Ši moteris, greičiausiai, vaizduoja [[Hipatija|Hipatiją Aleksandrietę]]. Prie jos, numanoma, [[Parmenidas]]. Pačioje dešinėje Rafaelis atvaizdavo save profiliu ir, numanoma, dailininką [[Sodoma (dailininkas)|Sodomą]] (kurio pradėtos freskos kambaryje buvo pašalintos, pradėjus dirbti jame Rafaeliui). Kai kurių tyrinėtojų teigimu, į Sodomą besikreipiantys [[Zaratustra]] ir [[Ptolemėjas]] rodo per didelį Sodomos, kaip dailininko, statusą ir, gali būti, kad čia pavaizduotas Rafaelio mokytojas [[Perudžinas]]. Tačiau veido bruožai sunkiai gali būti pritaikyti Perudžinui. Archimedo portrete, manoma, įkūnytas [[Bramantė]]. Tarp architektūrinių detalių, kairėje esanti [[skulptūra]] - – [[Apolonas]], dešinėje - – [[Atėnė]].
== Freskos scenos ==
„Atėnų mokykloje“ vaizduojama žinių, filosofijos ir mokslo [[alegorija]]. Freskos centre žengiantis [[Platonas]] rodo pirštu į dangų - – atspindi šio filosofo sampratą apie tai, kad žmogus turi suprasti, tai kas Dieviška. Šalia jo, šiek tiek pirmesnis ir jaunesniu vaizduojamas, [[Aristotelis]] rodo delnu į apačią, tarsi sakydamas, kad bet kokia filosofija yra verta tik tiek, kiek ji verta Žemėje, realiame žmonių gyvenime. Sokratas, nusisukęs nuo jų, tarsi bando pasėti abejonę ar pateikti kokį netikėtą aforizmą būreliui kitų veikėjų. Centre pavaizduotas skubantis jaunuolis, tarsi klausiantis, kur galima rasti Išmintį, ir vyriškis, jam rodantis Platono ir Aristotelio pusėn.
Labiau dešinėje, prie sienos atsirėmęs veikėjas skubiai užrašinėja, ką išgirdęs, o šalimais, senas išminčius, tarsi atlaidžiai tuo domisi, gal ką iš tikro naujo šis jaunuolis sužinojo ? Platoną ir Aristotelį apsupę veikėjai išreiškia skirtingas emocijas, susižavėjimą, pritarimą, abejonę. Būdinga, kad ant šonuose esančių figūrų pečių padėtos rankos, tarsi rodo pasitikėjimą ir jaukumą šioje filosofų šventovėje. Archimedas (arba [[Euklidas]]), tarsi neįtikinęs Ptolemėjo ir Zoroastro, kreipiasi į mokinių būrelį. Freskoje pavaizduota ir veikėjų reakcija, tarsi jie būtų pamatę žiūrovą. Tarp jų, vaikiško naivumo įsikūnijimas - – angeliukas pačioje kairėje (gal [[Jėzus Kristus]] ?). Truputi dešiniau, gana piktokai žiūrintis jaunikaitis, ir pačioje dešinėje pats Rafaelis.
== Freskos detalės ==
|
