Balstogė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Balstogė''' (arba '''''Bialystokas''''', '''''Belostokas''''') ({{pl|Białystok}}, {{be|Беласток}}, {{ru|Белосток}}, {{yi|ביאַליסטאָק}})  – didžiausias [[miestas]] ir [[Miestas-apskritis (Lenkija)|miestas-apskritis]] šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]]. Per miestą teka [[Biala (Supraslio intakas)|Bialos]] upė. Įsikūręs [[Balstogės aukštumos]]e. Miestas yra [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] ir [[Balstogės apskritis|Balstogės apskrities]] centras. Tai yra antras pagal gyventojų tankį miestas Lenkijoje, 11 pagal gyventojų skaičių ir 13 pagal plotą. [[Balstogės aglomeracija|Balstogės aglomeracijos]] centras. Miesto teritorijoje yra [[Las Zviežyneco draustinis]] ir [[Antoniuko draustinis]]. Miestą sudaro 28 atskiri gyvenamieji rajonai. Mieste yra [[Dojlidų tvenkiniai]]. Apie 17,2 % miesto sudaro miškai ir tai yra penktas pagal miškingumą miestas šalyje.

Nuo [[V a. pr. m. e.]] iki [[X a.]] šiose vietovėse gyveno [[lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]].<ref>http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65</ref><ref>http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG</ref> [[XIII a.|XIII]]-–[[XIV a.]] visas šias žemes užėmė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]–[[XIV a.]] iki [[1513]] m. priklausė [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Trakų vaivadija]]i, nuo [[1513]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkės vaivadijai]].<ref>http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268</ref><ref>http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360</ref> Vietovė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima [[1437]]  m., kai žemes aplink Bialos upę (gyventojų vadintą "Białka"„Białka“) Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kazimieras Jogailaitis|Kazimieras]] atidavė ''Raczko Tabutowicz'', o [[1547]]  m. jos perėjo ''Wiesiołowski'' šeimai. Pastarieji pastatė čia mūrinę pilį ir bažnyčią. [[1645]]  m., po paskutinio giminės atstovo [[Kristupas Viesiolovskis|Kristupo Viesiolovskio]] mirties miestas tapo valstybės nuosavybe. [[1661]]  m. atiduotas [[Stefanas Čarneckis|Stefanui Čarneckiui]] už jo pastangas kovojant su švedais. Po ketverių metų, kaip jo dukters Aleksandros kraitis, miestas atiteko [[Branickiai|Branickių]] šeimai. [[1692]]  m. pradėtas naudoti [[Balstogės miesto herbas]]. [[XVIII a.]] antroje pusėje Balstogės teritoriją paveldėjo etmonas [[Janas Klemensas Branickis]]. Jis miestą pavertė didiko rezidencija. Pasinaudodami Branickio patronažu, į miestą atvyko keletas menininkų ir mokslininkų. [[1749]]  m. gyvenvietė gavo miesto teises. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[1807]]-–[[1842]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]], [[Balstogės sritis (1807-1842)|Balstogės sričiai]], [[1842]]-–[[1914]] m. [[Gardino gubernija]]i. [[XIX a.]] miestas tapo stambiu [[tekstilė]]s pramonės centru. Dėl pramonės vystymosi gyventojų skaičius padidėjo nuo 13, 787 [[1857]]  m. iki 56, 629 [[1889]]  m. ir 65, 781 [[1901]]  m. Tuo metu didžioji gyventojų dalis buvo žydai. [[1906]]  m. [[birželio 14]]-–[[birželio 16|16]] d. įvyko [[Balstogės pogromas]]. [[1909]]-–[[1913]]  m. pastatyta [[Balstogės Didžioji sinagoga]]. Nuo [[1914]] m. iki [[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] [[Oberostas|Oberosto]] sričiai. [[1920]]  m. [[rugpjūčio 22]] d. įvyko [[Balstogės mūšis]] tarp lenkų ir bolševikų. [[1919]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija|tarpukario Balstogės vaivadijai]]. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|IPirmojo pasaulinio karo]] Lietuva siekė miestą įtraukti į savo valdas, bet [[1920]]  m. pasirašius sienos sutartį su Rusija pretenzijų atsisakė. Miestą su [[Vilnius|Vilniumi]] jungė [[Polesės geležinkelis]]. Geležinkelio statyboms vadovavo lietuvis inžinierius [[Petras Vileišis]], kuris pastatė ir netoli miesto esantį tiltą per [[Narevas|Narevo]] upę. [[1939]]–[[1941]] m. priklausė [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]], [[Baltarusijos TSR]], [[Balstogės sritis (1939-1941)|Balstogės srities]], [[Balstogės rajonas|Balstogės rajonui]]. [[1941]]–[[1944]] m. priklausė [[Trečiasis Reichas|Trečiojo Reicho]], [[Balstogės sritis (1941-1945)|Balstogės sričiai]]. [[1941]]  m. [[liepos 26]] d. įkurtas [[Balstogės getas]]. [[1943]]  m. [[rugpjūčio 16]] d. žydų gete įvyko [[Balstogės geto sukilimas]]. Nuo [[1945]] m. priklauso [[Lenkija]]i. [[1945]]–[[1999]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]]. [[1995]]  m. pradėta naudoti [[Balstogės miesto vėliava]]. [[2009]]  m. mieste vyko [[Pasaulinis Esperanto kongresas]].

Kalbininkas A. P. Nepokupnyj savo [[1971]]  m. darbe "Z„Z movnoji spadščyny jatvjahiv"jatvjahiv“ teigė, kad Bialystoko pavadinimas kilęs iš [[jotvingių kalba|jotvingių kalbos]]. Pavadinimai su priesaga "„-stok"stok“ hidronimuose randami [[Narevas|Narevo]] baseine  – iš viso apie 32.

== Klimatas ==

Mieste vyrauja [[žemyninis klimatas]].

* Vidutinė metinė temperatūra: 7  °C;

* Vidutinė sausio mėnesio temperatūra: -5 –5 °C;

* Vidutinis metinis kritulių kiekis: apie 550  mm;

* Sniego dangos trukmė: 90-11090–110 dienų;

* Vegetacijos periodas: apie 200-210200–210 dienų.

== Architektūra ==

** [[Balstogės Branickių rūmai]] (1691-1697 1691–1697 m.);

** [[Balstogės Marijos Dangun Žengimo arkikatedra bazilika]] (1617-1626 1617–1626 m.);

** Klebonija ''ul. Kościelna'' gatvėjė (1760  m.);

** [[Balstogės Šv. Vincento Gailestingųjų Seserų vienuolynas]] (1769  m.);

** [[Balstogės rotušė]] (1745-1761 1745–1761 m.);

** [[Balstogės Šv. Nikolajaus soboras]] (1846  m.);

** [[Cekhausas]] (1795-1807 1795–1807 m.);

** [[Balstogės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia]] (1884  m.);

** [[Balstogės Farnos kapinės]] (1888  m.);

** [[Balstogės Alfonso Karnio skulptūrų muziejus]] (1878  m.);

** Kareivinės, ul. Kawaleryjska (1890-1950 1890–1950 m.);

** Chan Marej gamykla, ul. Włókiennicza (1892-1920 1892–1920 m.);

** Wolf Zilberblatt gamykla, ul. Włókiennicza (1892-1910 1892–1910 m.);

** [[Balstogės kalėjimas]] (1905  m.);

** [[Balstogės Novikų rūmai]] (1910  m.);

** [[Balstogės Šv. Vojcecho bažnyčia]] (1909-1912 1909–1912 m.);

** Vandens bokštas, ul. Władysława Wysockiego (1923-1925 1923–1925 m.);

** [[Balstogės Šv. Roko bažnyčia]], ul. św. Rocha (1927-1946 1927–1946 m.);

** [[Balstogės Aleksandr Węgierk dramos teatras]], ul. Elektryczna (modernizmas, 1936-1938 1936–1938 m.);

** Bankas, Rynek Kościuszki (socrealizmas, 1947-1950 1947–1950 m.);

** [[Balstogės vaivadijos komiteto rūmai]], ul. Władysława Liniarskiego (socrealizmas, 1953-1954 1953–1954 m.).

== Žalieji plotai ==

* [[Balstogės Antoniuko parkas|Antoniuko parkas]];

* [[Balstogės Branickių parkas|Branickių parkas]];

== Ūkis ==

[[2010]]  m. mieste buvo 14, 800 bedarbių, tai yra 12,0 % miesto gyventojų. Mieste veikia daug įvairių [[maisto pramonė]]s, elektros priemonių, tekstilės, metalo apdirbimo įmonių. Viena iš žymesnių yra [[Żubr]] alaus gamyklų. Taip pat mieste ir jo apylinkėse yra gaminamas tradicinbis šio krašto desertas [[Bialy]]. Mieste yra 7 hipermarketai, 27 supermarketai, 9 prekybos centrai (Biała, Alfa, 2x Auchan, Kwadrat, Podlaska, Zielone Wzgórza, Galeria M, Galeria Antoniukowska) ir 19 elektros ir statybos prekių parduotuvių. Mieste veikia 8 ligoninės.

== Gyventojai ==

{{main|Balstogės miesto gyventojų skaičiaus kaita}}

Pagal [[2010]]  m. [[gruodžio 31]] d. duomenis mieste buvo 295, 198 gyventojai, iš kurių 157, 379 moterys ir 137, 819 vyrai. Miesto gyventojų skaičiaus kaita nuo [[1857]] metų m.:

bar:1857 at: 13787 text: 13.78713787 shift:(-14,5)

bar:1889 at: 56629 text: 56.62956629 shift:(-14,5)

bar:1901 at: 65781 text: 65.78165781 shift:(-14,5)

bar:1939 at: 107000 text: 107.000107000 shift:(-17,5)

bar:1946 at: 56759 text: 56.75956759 shift:(-14,5)

bar:1950 at: 68503 text: 68.50368503 shift:(-14,5)

bar:1955 at: 97172 text: 97.17297172 shift:(-14,5)

bar:1960 at: 120921 text: 120.921120921 shift:(-17,5)

bar:1965 at: 139986 text: 139.986139986 shift:(-17,5)

bar:1970 at: 168500 text: 168.500168500 shift:(-17,5)

bar:1975 at: 195861 text: 195.861195861 shift:(-17,5)

bar:1980 at: 224187 text: 224.187224187 shift:(-17,5)

bar:1990 at: 270568 text: 270.568270568 shift:(-17,5)

bar:2000 at: 285507 text: 285.507285507 shift:(-17,5)

bar:2006 at: 294830 text: 294.830294830 shift:(-14,5)

bar:2010 at: 295198 text: 295.198295198 shift:(-10,5)

=== Tautinės mažumos ===

Mieste gyvena apie 10,000-15,00010000–15000 [[rusai|rusų]] kilmės žmonių, kurie kiekvienais metais organizuoja rusų kultūros dienas. Taip pat mieste gyvena apie 7,5007500 [[baltarusiai|gudų]], kurie sudaro 2,5 % miesto gyventojų. Gudai turi savo kultūros centrą, radijo stotį [[Radio Racija]], laikraščius [[Niva (laikraštis)|Niva]], [[Pravincyja]] ir [[Časopis]].

=== Tautinė sudėtis ===

[[2002]]  m. gyveno 291 383 žmonės:<ref>[http://www.stat.gov.pl/gus/5840_4520_PLK_HTML.htm 2002  m. surašymo duomenys (lenk.)]</ref>

* [[Lenkai]] - – 93,4 % (272 266);

* [[Gudai]] - – 2,55 % (7 434);

* [[Ukrainiečiai]] - – 0,14 % (417);

* [[Rusai]] - – 0,06 % (194);

* [[Totoriai]] - – 0,06 % (189);

* Kiti - – 3,73 % (10,883).

[[1921]]  m. gyveno 76 792 žmonės:<ref>[http://statlibr.stat.gov.pl/F/?func=full-set-set&set_number=144744&set_entry=000012 1921  m. surašymo duomenys (lenk.)]</ref>

* [[Žydai]] - – 48,4 % (37 186);

* [[Lenkai]] - – 46,6 % (35 832);

* [[Vokiečiai]] - – 1,99 % (1 529);

* [[Rusai]] - – 1,93 % (1 486);

* [[Gudai]] - – 0,8 % (629);

* [[Lietuviai]] - – 0,05 % (40);

* Kiti - – 0,11 % (90).

[[1897]]  m. gyveno 66 032 žmonės:<ref>[http://demoscope.ru/weekly/ssp/rus_lan_97_uezd.php?reg=354 1897  m. surašymo duomenys (rus.)]</ref>

* [[Žydai]] - – 62 % (40 972);

* [[Lenkai]] - – 17,2 % (11 385);

* [[Rusai]] - – 10,2 % (6 797);

* [[Vokiečiai]] - – 5,6 % (3 705);

* [[Gudai]] - – 3,7 % (2 447);

* [[Lietuviai]] - – 0,01 % (13);

* Kiti - – 1,07 % (713).

== Kultūra ==

=== Muziejai ===

Mieste yra šie muziejai: [[Balstogės Palenkės muziejus]], [[Balstogės Istorijos muziejus]], [[Balstogės Alfonso Karnio skulptūrų muziejus]], [[Balstogės Kaimo muziejus]], [[Balstogės Karo muziejus]], [[Balstogės Arsenalo galerija]], [[Balstogės Slendzinski muziejus]], [[Balstogės Motorizacijos ir Technikos muziejus]] ir 19 privačių meno galerijų.

=== Teatrai ir filharmonija ===

== Švietimas ==

== Religija ==

Didžiąją dalį miesto gyventojų sudaro katalikai ir stačiatikiai, tačiau mieste taip pat yra protestantų, budistų, musulmonų ir judaistų, kurių prieš karą buvo 40 % miesto gyventojų ir kurie turėjo apie 60 sinagogų.

=== Katalikai ===

Mieste įsikūrusi [[Balstogės arkivyskupija]] ir [[Balstogės metropolija]]. Taip pat mieste veikia šie dekanatai: [[Balstogės Baciečkų dekanatas]], [[Balstogės Bialostočeko dekanatas]], [[Balstogės Dojlidų dekanatas]], [[Balstogės Nove Miasto dekanatas]], [[Balstogės Starosielcės dekanatas]] ir [[Balstogės Šrudmiešcės dekanatas]]. Iš viso mieste yra 36 katalikų parapijos.

=== Stačiatikiai ===

Mieste įsikūrusi [[Balstogės-Gdansko stačiatikių vyskupija]] ir [[Balstogės stačiatikių dekanatas]]. Iš viso mieste yra 12 stačiatikių parapijų.

=== Judaizmas ===

Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] mieste gyveno didelė [[žydai|žydų]] bendruomenė. Pagal [[1897]]  m. surašymą mieste gyveno 66, 000 gyventojų, iš kurių 41, 900 buvo [[žydai]], 63 % miesto gyventojų. Prieš karą mieste buvo 9 sinagogos: [[Balstogės Didžioji sinagoga]], [[Balstogės Nomer Tamido sinagoga]], [[Balstogės Piaskoverio sinagoga]], [[Balstogės Senoji sinagoga]], [[Balstogės Beit Šmuelo sinagoga]], [[Balstogės Choršulo sinagoga]] ir [[Balstogės Citronuvo sinagoga]]. Per karą beveik visa žydų bendruomenė buvo sunaikinta.

== Administracinis suskirstymas ==

[[Vaizdas:Podział administracyjny Białegostoku 2006.svg|thumb|right|450px|Administracinis miesto suskirstymas 2006 metaism.]]

== Transportas ==

Per miestą eina nemažai tranzitinių kelių bei kelios geležinkelio linijos. Iš viso miesto teritorijoje yra 6 geležinkelio stotys ir stotelės: [[Białystok Bacieczki (geležinkelio stotis)|Białystok Bacieczki]], [[Białystok Fabryczny (geležinkelio stotis)|Białystok Fabryczny]], [[Białystok Stadion (geležinkelio stotis)|Białystok Stadion]], [[Białystok Starosielce (geležinkelio stotis)|Białystok Starosielce]], [[Białystok Wiadukt (geležinkelio stotelė)|Białystok Wiadukt]] ir [[Białystok (geležinkelio stotis)|Białystok geležinkelio stotis]]. Mieste yra [[Balstogės-Krivlanų oro uostas]]. Iš viso mieste yra nutiesta apie 40  km dviračių takų.

* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK8.svg|27px|DK8]] [[Kudova Zdrojus]] - – [[Vroclavas]] - – [[Varšuva]]  – Balstogė  – [[Suvalkai]]  – [[Budziskas]]

* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK19.svg|27px|DK19]] [[Žešuvas]]  – [[Liublinas]]  – Balstogė  – [[Kužnica]]

* Krašto kelias [[Vaizdas:Tabliczka DK65.svg|27px|DK65]] [[Bobrovnikai (Balstogės apskritis)|Bobrovnikai]] - – Balstogė  – [[Grajevas]]  – [[Lukas]] - – [[Geldapė]]

* [[Vaivadijos kelias 676 (Lenkija)|Vaivadijos kelias Nr.]] [[vaizdasVaizdas:Tabliczka DW676.svg|25px|DW676]] Balstogė  – [[Supraslis]]  – [[Krinkai]]

* [[Vaivadijos kelias 678 (Lenkija)|Vaivadijos kelias Nr.]] [[vaizdasVaizdas:Tabliczka DW678.svg|25px|DW678]] Balstogė  – [[Mazovijos Vysokis]]

* [[Via Baltica]] [[Vaizdas:Tabliczka E67.svg|27px|E67]] [[Helsinkis]] - – [[Kaunas]] - – [[Varšuva]] - – [[Praha]]

* [[Liudvikas Zamenhofas]] (1859–1917)  – filologas ir [[esperanto]] kalbos kūrėjas;

* [[Maksimas Litvinovas]] (1876–1951)  – [[Tarybų Sąjunga|TSRS]] užsienio reikalų ministras;

* [[Janas Klemensas Branickis]] (1689-17711689–1771) - – didysis karūnos etmonas;

* [[Stefanas Mikalojus Branickis]] (1640-17091640–1709) - – Palenkės vaivada;

* [[Kotryna Barbora Radvilaitė]] (1693-17711693–1771) - – pirmoji Jano Klemenso Branickio žmona;

* [[Izabela Poniatovska]] (1730-18081730–1808) - – trečioji Jano Klemenso Branickio žmona;

* [[Chvedar Iljaševič]] (1910-19481910–1948) - – baltarusių poetas, istorikas, politinis veikėjas;

* [[Simonas Gorskis]] (1817-18851817–1885) - – lietuvių inžinierius, architektas;

* [[Adam Dowgird]] (1913-19941913–1994) - – lietuvių kilmės gydytojas;

* [[Michał Bałasz]] - – architektas;

* [[Anatolijus Rozenbliumas]] (1902–1973)  – statybos inžinierius, profesorius;

* [[Radosław Sobolewski]]  – futbolininkas;

* [[Ryszard Kaczorowski]] (1919-20101919–2010) - – politikas;

* [[Aleksandra Ekster]] (1882-19491882–1949)- dailininkė;

* [[Albert Sabin]] (1906-19931906–1993) - – gydytojas;

* [[Max Weber (dailininkas)|Max Weber]] (1881-19611881–1961) - – dailininkas;

* [[Dziga Vertov]] (1896-19541896–1954) - – režisierius;

* [[Izabella Scorupco]] - – aktorė, modelis.

== Nuotraukos ==

* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_I/199 Białystok [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom I (Aa  – Dereneczna) z 1880 r. (lenk.)].