Darbininkų Internacionalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Šalinama: de,pl,he,fr,en,sv (strongly connected to lt:Socialistų Internacionalas)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Red Rose (Socialism).svg|thumb|right|200px|Darbininkų Internacionalo logotipas]]
'''Darbininkų Internacionalas''', ''Socialistinis darbininkų internacionalas'' – tarptautinis [[socialistai|socialistų]] ir [[socialdemokratai|socialdemokratų]] partijų susivienijimas.
 
==Istorija==
Įkurtas [[1923]] m. [[gegužės 21]]-25 d. [[Hamburgas|Hamburge]] vykusiame tarptautiniame kongrese, kuriame dalyvavo 620 delegatų iš 30 valstybių, atstovavę partijas, buvusias [[Berno Internacionalas|Berno]] ir [[Dviejų su puse Internacionalas|Vienos]] (2 ½) Internacionalų narėmis. [[Lietuvos socialdemokratų partija|LSDP]] atstovavo [[Steponas Kairys]].
 
Balsai kongrese pasiskirstė pagal partijų gausumą: [[Vokietijos socialdemokratų partija|Vokietijos suvienytoji socialdemokratų partija]]-30, [[Leiboristų partija|Didžiosios Britanijos leiboristai]]-28, [[Prancūzijos socialistų partija|Prancūzijos socialistai]]-16, [[Belgija]] ir [[Austrija]] po 15, [[Rusija]], [[Švedija]], [[Danija]] ir JAV po 12, Čekijos ir Slovakijos čekai-8, vengrai-8, vokiečiai-7, [[Nyderlandai]] ir [[Šveicarija]] po 7, [[Norvegija]], [[Gruzija]] ir [[Suomija]] po 3, [[Armėnija]], [[Bulgarija]], [[Jugoslavija]], [[Rumunija]], [[Ukraina]], [[Turkija]], [[Liuksemburgas]], [[Lietuva]], [[Latvija]], [[Estija]] ir [[Gdanskas|Dancigo]] laisvasis miestas po 1.
 
Kongrese priimtoje rezoliucijoje „Tarptautinė darbininkų klasės kova prieš pasaulinę reakciją“ Rusijos valdžia pasmerkta dėl vykdomo teroro, tačiau kartu [[Antantė]]s ir kitos šalys raginamos pripažinti [[Rusija|Rusiją]]. Taip pat reikalaujama savo šalių vyriausybėms neleisti stiprinti socialinę ir politinę reakciją, kovoti už tautinių [[diktatūra|diktatūrų]] pašalinimą.
 
Rezoliucijoje „Imperialistinės„[[Imperializmas|Imperialistinės]] taikos sutartys ir darbininkų klasės uždaviniai“ išdėstytos nuostatos ginti tautines ir tikybos mažumas, priešintis [[kolonizavimas|kolonizavimui]], slaptų karinių sutarčių ir sąjungų sudarymui, siekti visuotinio nusiginklavimo, iš Rusijos reikalaujama išvesti kariuomenę iš [[Gruzija|Gruzijos]] bei suteikti apsisprendimo teisę Armėnijai[[Armėnija]]i ir Gruzijai.
 
Kongrese buvo patvirtintas Darbininkų Internacionalo statutas, išrinktas 9 narių Biuras ir 6 narių Vykdomojo komiteto vadovaujanti komisija, vykdančiaisiais sekretoriais paskirti F. Šou ir [[Fridrichas Adleris]]. Internacionalo būstine pasirinktas [[Londonas]], [[1935]] m. būstinė perkelta į [[Briuselis|Briuselį]].
 
Darbininkų Internacionalui teko dirbti [[fašizmas|fašizmo]] ir reakcijos pakilimo bei socialdemokratijos skaidymosi į marksistines ir reformistines sroves laikotarpiu, todėl jo įtaka nebuvo didelė. Pirmąjį dešimtmetį, kol vyko teorijų formavimas, trūko ryžto kovoti prieš fašizmą, kai kurios partijos netgi bendradarbiavo su [[nacionalsocializmas|nacionalsocialistinėmis]] partijomis, o į valdžią atėjus [[Hitleris|Hitleriui]], nutrūko finansinė parama visam darbininkų judėjimui.
 
Darbininkų Internacionalas faktiškai nustojo egzistavęs [[1940]] m., Vokietijai užėmus Belgiją.