[[Image:Frz-Gardekuerassier.png|thumb|left|240px|''Leitenantas Šarlis Legrandas'', 1810 m. ]]
[[1810]] m. paveikslai ''„Madridas“'' ir ''„Napoleonas prie piramidžių“'' (Versalis) rodo mums, kad Grosą ėmė apleisti įkvėpimas. Taip pat žymusis paveikslas „Leitenantas„''Leitenantas Šarlis Legrandas“Legrandas''“, nutapytas žuvusio kario tėvų prašymu, rodo meistriškai perteiktą peisažą ir kario ekipiruotę. Kiti paveikslai tokie kaip Pranciškus I ir Karolis V [[1812]] m. (Luvras), turėjo didelį pasisekimą; bet Šv. Genovaitės kupolo dekoravimas (pradėtas [[1811]] m. ir užbaigtas [[1824]] m.) yra vienintelis vėlesnių metų Groso darbas, kuris vis dar demonstravo dailininko ankstyvąją jėgą ir energiją, o taip pat ir jo įgūdžius. „Liudviko XVIII išvykimas“ (Versalis). „''Madam d’Angoulême laivo pakrovimas (Bordo)''“, esantis Egipto kambaryje Luvre ir pagaliau jo „''Heraklis ir Diomedas''“ eksponuoti [[1835]] m. liudija Groso pastangas (įkvėptas jam senojo mokytojo Ž. L. Davido patarimų) sustabdyti vis labiau augantį Romantizmą, trypusį jo nuostabią reputaciją.
