Nepalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika'''  – valstybė [[Azija|Azijos]] pietuose, [[Himalajai|Himalajų kalnuose]]. Ribojasi su [[Kinijos Liaudies Respublika|Kinija]] ([[Tibetas|Tibetu]]) ir [[Indija]].

Nepalas yra multikultūrinė, multikalbinė ir religinga šalis. Nors Nepalas ir gana nedidelė šalis, tačiau ji turi skirtingą peizažą, nuo drėgnų [[terajai|terajų]] lygumų pietuose į kalnuotus Himalajus šiaurėje, kas sudaro pagrindinį jo turistinį maršrutą. [[Hinduizmas]] - – vyraujanti religija, bet šalis taip pat turi stiprią [[Budizmas|budistų]] tradiciją (Lumbini, Budos [[Siddhartha Gautama]] gimimo vieta, yra terajuose, vienoje iš trijų Nepalo geografinių sričių).

Sostinė Katmandu yra didžiausias miestas šalyje. Valstybinė kalba yra nepaliečių kalba, ir valstybinė valiuta yra Nepalo Rupija (NPR). Nepalo vėliava yra vienintelė valstybės vėliava pasaulyje, kuris yra ne keturkampio formos. Mėlyna siena ant Nepalo vėliavos reiškia taiką. Raudona spalva vėliavoje reiškia pergalę kare ar drąsą, bei tai [[Rododendras|rododendro]] - – nacionalinės Nepalo gėlės - – spalva. O išlenktas Mėnulis ant vėliavos yra taikios ir ramios Nepaliečių gamtos simbolis, saulė atstovauja Nepalo karių agresyvumą.

Istoriškai Nepalas turėjo daug mažų karalysčių, o šiuolaikinė valstybė buvo suformuota šacho [[Prithvi Narayan]], kuris suvienijo Nepalą [[1768 ]] m. [[gruodžio 21]] d. Iki [[2006 ]] m. Nepalas buvo karalystė. Šiuo metu tai federalinė demokratinė respublika.

Šios šalies neilgas istorinis kelias apėmė kovas dėl demokratinės vyriausybės su tiesioginės monarchijos periodais. Nuo [[1996]] iki [[2006 ]] m. Nepalas kentėjo nuo Pilietinio karo tarp vyriausybinių pajėgų ir Nepalo Komunistų partijos ([[Maoistai]]) partizanų. [[2007 ]] m. [[gruodžio 28]] d., Laikinasis Parlamentas paskelbė, kad Nepalas tampa federalinė demokratinė respublika. Pirmas Steigiamojo susirinkimo susitikimas oficialiai įgyvendino tą pareiškimą [[2008 ]] m. [[gegužės 28]] d.

Nepalas - – kultūrinis-istorinis [[Pietų Azija|Pietų Azijos]] subregionas, kuris dėl istorinių aplinkybių liko nepriklausomas ir neprijungtas prie [[Indija|Indijos]]. Jo pavadinimas kildinamas iš [[Nevarų kalba|nevarų kalbos]] (''bhasa Nepal''), mat seniau ''Nepa'' buvo vadinamas slėnis, kuriame buvo sostinė [[Katmandu]]. Vėliau šis pavadinimas prigijo visai šaliai.

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nepalo istorija]]''}}

Kalnuotos (šiaurinės) Nepalo sritys tuo metu buvo valdomos pusiau legendinės [[Kiratų dinastija|Kiratų dinastijos]], duomenys apie kurią yra labai prieštaringi. Jų valdymo laikas yra laikomas 800  m. pr. m. e. - – 300  m.

Apie III a. Nepale prasidėjo nauja, - [[Ličhavų dinastija]], kurios protėviai buvo indoarijai iš vakarų. Bėgdami nuo [[Maurjų imperija|Maurjų imperijos]] grėsmės, jie apsigyveno Nepale ir vėliau tapo jo valdovais. Žymiausias Ličhavų valdovas buvo Manadeva, kurio laikais suklestėjo šalies kultūra, menas, ekonomika.

Nuo [[896 ]] m. į valdžią atėjo nauja giminė, iki tol vaidinusi svarbų vaidmenį Nepalo karalystėje. Tai buvo [[nevarai|nevarų]] kilmės [[Thakuri dinastija]]. Ji valdė iki pat [[XII a.]] Tuo metu šalies sostine tapo [[Katmandu]]. [[XI a.]] šalis patyrė tuometinių imperijų agresiją ir buvo labai nusiaubta.

[[1846 ]] m. Nepale įvykus perversmui, į valdžią atėjo [[Rana dinastija|Rana giminė]], kurie nustūmė karalius į antrą planą ir šalį valdė kaip Ministrų pirmininkų dinastija. Šalis tuo metu buvo pavaldi britams. Tuo metu Nepalas pradėjo draugiškus santykius su Britanija, padėdamas jiems malšinti sukilimus [[Britų Indija|Britų Indijoje]].

[[1923 ]] m. Nepalui buvo suteikta nepriklausomybė, pradėtos demokratinės reformos.

[[1996 ]] m. įsikišus [[maoizmas|maoistams]], Nepale prasidėjo pilietinis karas, baigęsis [[2006 metais]] m., tačiau jo pasekmės jaučiamos iki šiol.

[[2007 ]] m. gruodį Nepale prasidėjo oficialus perėjimas į parlamentinę demokratiją, monarchija liovėsi egzistavusi.

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nepalo politinė sistema]]''}}

''Pagrindiniai straipsniai: [[{{main|Nepalo zonos]], [[|Nepalo rajonai]], [[|Nepalo regionai]]''}}

| colspan="3" |

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nepalo geografija]]''}}

Nepalo ilgis  – 650  km, plotis  – 200  km, plotas  – 147,181  km².

Nepalas  – kalnų valstybė. Jis visas patenka į [[Himalajai|Himalajų]] ekosistemą, todėl jo geografija ir gamta yra visiškai apspręsta šio faktoriaus. Kaip ir kitas Himalajų teritorijas ([[Butanas|Butaną]], [[Sikimas|Sikimą]], [[Utarakhandas|Utarakhandą]]), jį sudaro trys iš šiaurės į pietus išsidėstę pagrindiniai gamtiniai regionai, skirtingi savo klimatu, gamta ir gyvenimo sąlygomis.

Šiauriausia Nepalo gamtinė juosta ('''Parbat''') sutampa su [[Aukštieji Himalajai|Aukštųjų Himalajų]] kalnagūbriu, kurių aukštis kai kur siekia virš 7  km. Šioje juostoje yra 8 iš 10 aukščiausių pasaulio kalnų, tarp jų ir aukščiausias pasaulio kalnas  – [[Everestas]] (8,848). Aukštikalnių klimatas ypač atšiaurus, čia laikosi amžinas įšalas, ledynai. Šioje gamtinėje juostoje išskiriamos trys iš penkių Nepalo klimato juostos: šaltoji (2400  m.  – 3600  m.), subarktinė (3600  m.  – 4400  m.) ir arktinė (virš 4400  m.). Nepaisant atšiauraus klimato, aukštyje iki 4500  m. dar yra gyvenama. Himalajuose yra įsiterpę dalinai tinkami žemdirbystei aukštumų slėniai, tarp kurių svarbiausi [[Humla]], [[Džumla]], [[Manangas]], [[Khumbu]], [[Tamuro slėnis|Tamuras]], [[Aruno slėnis|Arunas]], [[Dolpo]], [[Mustangas (Nepalas)|Mustangas]] (pastarieji du geografiškai jau priklauso Transhimalajinei zonai, t. y. Tibeto plynaukštei).

Didžiąją dalį Nepalo sudaro taip vadinamos "vidurio„vidurio kalvos"kalvos“ ('''Pahar'''), sutampančios su [[Mahabharatos kalnagūbris|Mahabharatos kalnagūbriu]]. Tai - – tankiausiai gyvenama krašto dalis, apaugusi miškais. Klimato požiūriu - – tai vidutinė klimato juosta (aukštis 1200  m.  – 2400  m.). Šiai gamtinei zonai būdingi penki metų laikai: [[vasara]], [[musonas|musonų]], [[ruduo]], [[žiema]] ir [[pavasaris]].

Pietuose himalajus apjuosia [[Šivaliko kalnagūbris]], nesiekiantis 1500  m aukščio. Keliose vietose tarp jo ir Mahabharatos kalnagūbrio susidaro siauri ir ilgi slėniai: vadinamieji [[vidiniai terajai]]: Džogbudha ([[Dadeldhura rajonas]]), Surkhetas ([[Surkheto rajonas]]), Dangas, Deukhuris ([[Dang Deokhuri rajonas]]), Čitvanas - – ([[Čitvano rajonas]]), Kamala ([[Udyapur rajonas]]), Marin Khola ([[Sindhuli rajonas]]). Piečiau Šivaliko pereinama į tropiniu klimatu pasižyminčią [[terajai|terajų]] gamtinę zoną, kuriai būdingas (sub-)tropinis klimatas. Ilgą laiką tai buvo svarbi buferinė zona tarp Himalajų ir Indijos, tankiai apaugusi džiunglėmis, kur grėsė maliarija. Pastaruoju metu čia, iškertant džiungles padaromi derlingi žemių plotai, ir regionas apgyvendinamas kalnų gyventojų.

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nepalo ekonomika]]''}}

Nepalas  – viena skurdžiausių ir mažiausiai išsivysčiusių Pasaulio valstybių. Apie pusė gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. 38 % [[BVP]] sukuriama žemės ūkio sektoriuje, 41 %  – paslaugų sektoriuje ir 21 % pramonės sektoriuje. Dauguma šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Ryžiai yra pagrindinis žemės ūkio produktas, taip pat auginami ankštiniai augalai, kviečiai, miežiai, aliejinių augalų sėklos. Daug medicininių žolelių auginama [[Himalajai|Himalajų]] kalnų papėdėse.

== GyventojaiDemografija ==

[[2005]]  m. [[liepa|liepą]] Nepale gyveno 27,676,547 gyventojai. 39 % yra 14 metų ir jaunesni, 57,3 %  – tarp 15 ir 64 metų amžiaus ir 3,7 % žmonių yra 65 ar vyresni. Vidutinis amžius  – 20,07 metų (vyrų  – 19,91, moterų  – 20,24 metų). 1000 moterų tenka 1060 vyrų. Vidutinė gyvenimo trukmė yra 59,8 metai (vyrų  – 60,9, moterų  – 59,5 metai).

Pagal [[2001]]  m. gyventojų surašymą [[Induizmas|induistai]] sudaro 80,6 % gyventojų. [[Budizmas|Budistai]] sudaro 10,7 %, [[Islamas|musulmonai]] 4,2 %, kitų religijų atstovai 4,5 %.

''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Nepalo kultūra]]''}}