Kauno Maironio universitetinė gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:1921SteigSeimo.jpg|thumb|260px|Gimnazijos pastatas 1921  m.]]

'''Kauno Maironio universitetinė gimnazija'''  – dieninė, keturmetė savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla [[Kaunas|Kaune]], Gimnazijos g. 3, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 290133810.

Įsteigus [[Kauno gubernija|Kauno guberniją]], [[1843]]  m. iš [[Kražiai|Kražių]] perkelta [[Kražių kolegija]], kuriai patvirtinamas gubernijos gimnazijos statusas. [[1863]]  m. ji perkeliama į naujai pastatytus rūmus, projektuotus architekto [[Nikolajus Čiaginas|Nikolajaus Čiagino]] (dabartinis gimnazijos pastatas).

[[1909]]  m. pristatomas trečiasis aukštas. Kilus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]], gimnazija buvo uždaryta, jos kanceliarija perkelta į [[Smolenskas|Smolenską]]. [[1920]]–[[1922]]  m. dabartiniuose mokyklos rūmuose veikė [[Aukštieji kursai]], davę pradžią Lietuvos universitetui, iš kurio išaugo visi didieji Kauno universitetai ir akademijos. [[1920]]  m. šiame pastate vyko Lietuvos Respublikos [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo Seimo]] posėdis, dirbo [[Pirmasis Seimas|pirmasis]], [[Antrasis Seimas|antrasis]] ir [[Trečiasis Seimas|trečiasis]] [[Lietuvos Respublikos Seimas|Seimai]].

1927  m. [[rugsėjo 1]] d. įkurta „Aušros“ mergaičių valstybinė gimnazija, kuri veikė iki [[1940]]  m. Tai vienas ryškiausių mokyklos istorijos etapų. Gimnazijoje veikė 14 klasių: 8 humanitarinės ir 6 komercinės. Mokėsi 573 mokinės. Komercijos klasėje, be bendrojo lavinimo dalykų, buvo dėstoma buhalterija, mašinraštis ir kiti komerciniai dalykai, o humanitarinėse klasėse - – sustiprintas kalbų, literatūros ir istorijos mokymas.

[[1940]]  m. dalis „Aušros“ gimnazijos mergaičių perkeliama į Kauno 1-ąją vidurinę mokyklą, o į jų vietą atkeliami berniukai. Buvusi gimnazija pavadinama Kauno 2-ąja vidurine mokykla. [[1941]]  m. prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] lietuviškos mokyklos tampa gimnazijomis. Kauno 2-oji vidurinė mokykla vadinama 2-ąja mergaičių gimnazija. [[1949]]  m. rugsėjo 1 d. Kauno 2-oji mergaičių gimnazija tampa 2-ąja vidurine mergaičių mokykla, o nuo [[1954]]  m. ji vėl mišri.

[[1989]]  m. [[kovo 22]] d. mokyklai suteiktas [[Maironis|Maironio]] vardas. 1989  m. [[spalio 28]] d. pradeda veiklą Lietuvos maironiečių draugija. Maironio universitetinė gimnazija - – vienas draugijos koordinacinių centrų, [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] draugijos centras. [[1993]]  m. Kultūros ir švietimo ministerija patvirtino mokyklai humanitarinį profilį, nuo [[1994]]  m. rugsėjo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti gimtosios kalbos. [[1996]]  m. [[gegužės 30]] d. mokyklai suteiktas humanitarinės gimnazijos klasių statusas, 1996  m. rugsėjo 1 d. pradėtas įgyvendinti antrasis - – realinis ekonominės pakraipos profilis. Nuo [[1998]]  m. rugsėjo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti [[Anglų kalba|anglų kalbos]]. [[2000]]  m. [[gegužės 25]] d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija suteikė mokyklai dviejų profilių - – humanitarinio ir realinio - – gimnazijos statusą. 2008 metais gimnazija minėjo 145 metų jubiliejų.

2010  m. sausio 27 d. Kauno Maironio gimnazija pasirašė susitarimą su Kauno aukštosiomis mokyklomis  – Kauno medicinos universitetu, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno technologijos universitetu, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos žemės ūkio universitetu ir Vytauto Didžiojo universitetu  – dėl aukštojo mokslo istorijos ir tradicijų puoselėjimo, sklaidos visuomenei, aukštojo mokslo vertės suvokimo ugdymo jaunimui, aukštųjų mokyklų bei gimnazijos bendradarbiavimo profesinio informavimo ir konsultavimo srityje, bendrų projektų ir renginių inicijavimo. Susitarimo dėka nuo 2010  m. rugsėjo 1 d. gimnazijoje besimokantiems mokiniams sudaryta galimybė pasirinkti ugdymo(si) turinį pagal savo gebėjimus, polinkius, būsimą studijų sritį, kryptį bei profesiją. Mokiniai galės pasirinkti ugdymo(si) sritį, atitinkančią būsimų studijų sritį: humanitarinių mokslų, menų, socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos mokslų, technologijos mokslų. Organizuojami bendri gimnazijos ir aukštųjų mokyklų renginiai, įvairi projektinė, pažintinė, draugijų veikla, kt. veikla. Gimnazijoje sudaryta galimybė mokytis anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, ispanų, italų, latvių, lotynų kalbų. Mokiniai savęs pažinimo, profesijos ir studijų pasirinkimo klausimais konsultuojami gimnazijoje veikiančiame Profesinio konsultavimo koordinaciniame centre. 2010  m. liepos 9 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Kauno Maironio gimnazija pakeitė pavadinimą ir nuo šiol vadinasi Kauno Maironio universitetine gimnazija.

* Jonas Šova, 1915-1916 1915–1916 m.m.;

* [[Pranas Dovydaitis]], 1916-1922 1916–1922 m.m.;

* [[Kazimieras Jokantas]], 1927-1939 1927–1939 m.m.;

* Marija Skardžiuvienė, 1939-1940 1939–1940 m.m.;

* Ona Kmitaitė-Juodelienė, 1940  m.m.;

* Alina Skrupskelienė, 1941-1944 1941–1944 m.m.;

* Juzė Kudirkaitė, 1944-1960 1944–1960 m.m.;

* Liudmila Steponaitienė, 1960-1963 1960–1963 m.m.;

* Vytautas Želvys, 1963-1966 1963–1966 m.m.;

* Kristina Reikienė, 1966–1985  m.m.;

* Adelė Aldona Sekonaitė, 1985–2005  m.m.;

* [[Daiva Garnienė|Dr. Daiva Garnienė]], 2005  m.

* [[Tomas Ferdinandas Žilinskas]], lietuvių kalbos mokytojas;

* [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis]], lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas;

* [[Abraomas Mapu]]

* Paulina Spudienė, istorijos mokytoja;

* Paulius Tamuliūnas, choro vadovas;

* [[Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis|Vladas Sipaitis]], dramos būrelio vadovas;

* Kostas Jonkus, fizikos mokytojas;

* [[Stepas Butautas]], krepšinio komandos treneris;

* Vaclovas Rajackas, šaudymo treneris;

* [[Vytautas Klova]], muzikos mokytojas;

* Teresė Griciūtė, matematikos mokytoja;

* Ona Dabrilaitė, lietuvių kalbos mokytoja;

* Raimundas Adamonis, istorijos mokytojas;

* Judita Sakalienė, lietuvių kalbos mokytoja-ekspertė;

* Elena Petronienė, direktoriaus pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja-metodininkė;

* Kristina Porcikaitė, direktoriaus pavaduotoja, matematikos mokytoja-metodininkė;

* [[Loreta Kekienė]], ekonomikos, matematikos mokytoja;

* Rita Urbanavičienė, biologijos mokytoja-ekspertė;

* Zita Ganusauskienė, chemijos mokytoja-ekspertė;

* Irena Andrikaitienė, matematikos mokytoja-metodininkė;

* Vik.kun. Nerijus Vyšniauskas, lotynų, italų kalbų mokytojas;

* Dr. Inga Stepukonienė, latvių ir lietuvių kalbų mokytoja.

Kauno gubernijos gimnazijoje mokėsi daug garsių žmonių: matematikas bei fizikas [[Hermanas Minkovskis]], jo brolis fiziologas ir gydytojas [[Oskaras Minkovskis]], Krokuvos universiteto profesorius Julijus Talko-Krincevičius, kalbininkas [[Kazimieras Jaunius]], aktorius bei režisierius [[Konstantinas Glinskis]], buvęs Užsienio reikalų ministras [[Kazys Lozoraitis]] ir kiti Lietuvos kultūrai ir mokslui nusipelnę žmonės.

[[1873]]–[[1883]]  m. mokėsi ir gimnaziją baigė tautos atgimimo dainius [[Maironis|Jonas Mačiulis-Maironis]]. [[1913]]  m. gimnaziją baigė Nepriklausomybės Akto signataras, Steigiamojo Seimo atstovas [[Kazys Bizauskas]]. Šioje gimnazijoje mokėsi ir ją baigė žymus Lietuvos inžinierius-architektas [[Edmundas Alfonsas Frykas]].

1927–1940  m. Gimnaziją baigė archeologijos mokslų daktarė [[Marija Gimbutienė|Marija Alseikaitė-Gimbutienė]], istorijos mokslų daktarė [[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė]], aktorės [[Monika Mironaitė]], [[Ona Knapkytė]]. Gimnazija į gyvenimo kelią išleido gydytojas bei habilituotas biomedicinos mokslų daktares [[Nijolė Misiūnienė|Nijolę Misiūnienę]] bei [[Laima Griciūtė|Laimą Griciūtę]], [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtoją, habilituotą humanitarinių mokslų daktarę [[Raminta Gamziukaitė-Mažiulienė|Ramintą Gamziukaitę-Mažiulienę]], pianistę [[Aldona Dvarionienė|Aldoną Dvarionienę]], teatro aktorių [[Jonas Kavaliauskas (1920)|Joną Kavaliauską]].

;Ir eisim Lietuvos keliu!

* [http://www.maironis.kaunas.lm.lt/ Gimnazijos svetainė].