Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dydis nepakito ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
 
== Istorija ==
Nuo [[X a.]] iki [[1526]] m. priklausė [[Lenkijos karalystė]]s [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. [[Mazovija|Mazovijos]] kunigaikščiui [[Boleslovas IV Garbanius|Boleslovui IV Garbaniui]] priklausiusi [[Lomžos pilis]] (stovėjusi ant dabartinio ''Pilies kalno'') iki šiandien neišliko ir miesto istorija daugiau siejama su netoliese esančiu [[Stara Lomža|Senosios Lomžos]] kaimu. Ten jau [[IX a.]] stovėjo pilis, kuri buvo [[Lomžos žemės|Lomžos žemių]] centras ir kurią [[XI a.]] jau supo gynybinė siena. Teritoriją saugojo šalia tekanti [[Narevas|Narevo]] upė ir jos pelkėti krantai. Maždaug tuo metu Senojoje Lomžoje veikė ir parapijinė Šv. Petro bažnyčia. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, pilis perduodavo pavojaus ugnies signalus grandine toliau – [[Ostrolenka|Ostrolenkos]], [[NaugardasNovogrudas (LenkijaLomžos apskritis)|Naugardo]], [[Ružanas|Ružano]], [[Pultuskas|Pultusko]] įguloms. Šį [[mozūrai|mozūrų]] gynybinį įrenginį nuolat puldinėdavo [[jotvingiai]] ir lietuviai, galiausiai jis buvo sunaikintas. [[XII a.]] [[pilis]] atstatoma, apjuosiama grunto pylimu, bet apie [[1250 m.]] Lietuvos kunigaikštis [[Traidenis]] ją negrįžtamai sudegino. Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] paliepė suręsti naują pilį kitoje vietoje – gretimame [[Šuras|Šure]] (dabar vietovė nebeegzistuoja). Po [[Liublino unija|Liublino unijos]] lietuvių puolimai liovėsi ir sunkiai pasiekiama Senoji Lomža ir Šuras tampa nebepatrauklūs keleiviams ir prekeiviams. Už 5 km Narevo upės vingyje pamažu ima formuotis nauja gyvenvietė, ant ''Popo kalno'' [[1392]] m. buvo pastatyta nauja bažnyčia, kuriai [[1410]] m. buvo suteiktos parapijinės teisės. Naujoji gyvenvietė įvardinta vardu ''Lomža''. Šiandien Senojoje Lomžoje išlikęs [[piliakalnis]] vadinamas ''Karalienės Bonos kalnu'', o kaimynystėje esantis kalnelis – ''Šv. Lauryno aukštuma''. Pasak padavimo, ant pastarosios kalvos stovėjo pirmoji [[Šv. Brunonas Kverfurtietis|Šv. Brunono Kverfurtietiečio]] bažnyčia, o pats šventasis, atvykęs skleisti krikščionybę į pagonių jotvingių ir lietuvių kraštą, apie [[1009]] m. buvo nužudytas keliasdešimt kilometrų į rytus nuo šios vietovės.
 
[[1418]] m. [[birželio 15]] d. Mazovijos kunigaikštis [[Janušas I Senasis]] Lomžai suteikė [[Kulmo teisė|Kulmo miesto teises]] ir pradėtas naudoti [[Lomžos miesto herbas]]. [[1504]] m. miestą ir aplinkines žemes ima valdyti Mazovijos kunigaikštienė [[Ona Radvilaitė]]. [[1504]]-[[1525]] m. statoma svarbiausia miesto šventovė – dabartinė [[Lomžos Šv. Arkangelo Mykolo katedra]]. Nuo [[1526]] m. Lomža tampa karališku miestu, turinčiu dvi pilis: vieną ''Šure'', o kitą miesto teritorijoje. Pilyse dažnai lankosi tuometinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]. Klesti prekyba, įvairios prekės pasiekia turgavietę upe, o taip pat sausumos keliais – Narevo krantus jungia šeši tiltai. Nuo [[1529]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] [[Mazovijos vaivadija (1529-1795ATR)|Mazovijos vaivadijai]]. [[XVI a.]] viduryje mieste gyveno apie 3300 gyventojų. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. buvo [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Didžiosios Lenkijos provincija|Didžiosios Lenkijos provincijos]] [[Mazovijos vaivadija (1529-1795ATR)|Mazovijos vaivadijos]] valdose.
 
[[XVII a.]] atnešė karus, gaisrus, ligų epidemijas. Amžiaus pabaigoje Lomžoje teliko 300 gyventojų. Ne ką geresnis buvo ir [[XVIII a.]] amžius. [[1794]] m. miestą užima [[Prūsija|Prūsijos]] kariuomenė, Lomža privalo mokėti didelius mokesčius, kontribuciją. Mieste apsigyvena žydai. Nuo [[1795]] m. iki [[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[1806]] m. miesto gyventojų skaičius pasiekia 6000. Nuo [[1807]] m. iki [[1815]] m. priklausė [[Varšuvos kunigaikštystė]]s [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentui]]. Nuo [[1816]] m. iki [[1837]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Lenkijos Kongreso karalystė]]s [[Augustavo vaivadija]]i, nuo [[1837]] m. iki [[1866]] m. [[Augustavo gubernija]]i, nuo [[1867]] m. iki [[1914]] m. [[Lomžos gubernija]]i. [[Varšuvos kunigaikštystė]]s laikais miestas buvo [[Lomžos departamentas|Lomžos departamento]] (kuriam buvo pavaldi ir [[Kalvarijos apskritis]]) centru, vėliau susikurusioje [[Lenkijos karalystė]]je – apskrities centru. [[1815]] m. Lomža tapo [[Augustavo vaivadija|Augustavo vaivadijos]], vėliau [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] sostine. Apie [[1815]] m. pastatyta [[Lomžos Senoji sinagoga]]. [[1831]] m. kilo [[1831 m. sukilimas|sukilimas]], pasipriešinimą [[Rusijos imperijos kariuomenė|Rusijos kariuomenei]] organizavo [[Juozas Godlevskis]]. Postūmį miestui vystytis suteikė per Lomžą nutiestas vienas svarbiausių [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] plentų: [[Sankt Peterburgas]]-[[Varšuva]]. [[1823]] m. pastatyta [[Lomžos rotušė]]. Mieste atsirado cukraus fabrikas, alaus darykla, paštas, teismo rūmai. [[1842]] m. pastatyta [[Lomžos Mažoji sinagoga]]. Nuo [[1867]] m. [[Lomžos gubernija|Lomžos gubernijos]] centras. [[1868]] m. [[vasario 17]] d. pradėtas naudoti [[Lomžos gubernijos herbas]]. [[1878]]-[[1889]] m. pastatyta [[Lomžos Didžioji sinagoga]].
 
[[Vaizdas:Łomża mapa drogowa.png|thumb|right|400px| Tranzitiniai keliai mieste]]
Miestas nuo seno buvo prekybinių, tarp jų ir vandens, kelių sankryžoje. Šiandiena Lomža kenčia nuo tranzitinio transporto sukeliamo triukšmo ir išmetamų dujų. Nors miesto vadovai stengiasi riboti transporto srautus per Lomžą, bet galimybės tai daryti yra ribotos: aplinkelis bus pradėtas statyti tik [[2012]]–[[2014]] m. Viltis nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto atgijo, kai Lenkijos vyriausybė nusprendė [[Via Baltica]] magistralę tiesti nauju maršrutu, vadinamuoju ''greitkeliu S61'' – investicijų aplinkelio statybai tikimasi sulaukti greičiau. <ref>[http://www.kprm.gov.pl/s.php?doc=2017 3]</ref> Mieste stovi dabar jau nebenaudojama [[Łomża (geležinkelio stotis)|Łomża geležinkelio stotis]], kuri jungė miestą su [[Šniadovas|Šniadovu]] bei [[Łomża Skowronki (geležinkelio stotelė)‎|Łomża Skowronki]] ir [[Łomża Wąskotorowa (geležinkelio stotis)‎|Łomża Wąskotorowa]] geležinkelio stotelės, kurios jungėsi su [[Novogrudas (Lomžos apskritis)|Novogrudu]].
 
[[2009]] m. mieste kirtosi šie tranzitiniai keliai:
31 927

pakeitimai