Vikipedija

Sąrašas:Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Kails (aptarimas | indėlis)
9 383 keitimai
Kails (aptarimas | indėlis)
9 383 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 74:
# [[Karpotasis ožekšnis]] (''Euonymus verrucosus''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Smaugikiniai|smaugikinių]] šeimos, [[Ožekšnis|ožekšnių]] genties krūmas. Užauga iki 2,5 m aukščio.
# [[Raudonoji sedula]] (''Cornus sanguinea''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Seduliniai|sedulinių]] šeimos, [[Sedula|sedulų]] genties lapuotis krūmas. Užauga 2-4 m aukščio. [[Pietų Europa|Pietų Europoje]] kartais užauga iki 6 m aukščio kaip neaukštas medelis.
# [[Gebenė lipikė]] (''Hedera helix''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Aralijiniai|aralijinių]] (''Araliaceae'') šeimos, [[Gebenė]] (''Hedera'') genties visžalis lapuotis krūmas. Medžių kamienais pasistiebia iki 20–30 m aukščio. Lietuvoje labai reta, įrašyta į [[Lietuvos raudonoji knyga|Lietuvos raudonąją knygą]].
 
== Į Lietuvą įvežtų (nevietinių) medžių rūšys ==
eilutė 81 ⟶ 82:
 
# [[Dviskiautis ginkmedis]] (''Ginkgo biloba''); Vienintelė ginkūnų skyriaus, ginkmedainių klasės, ginkmedinių šeimos, ginkmedžių genties lapuočių ir lapus metančių medžių rūšis. Įprastai savo paplitimo areale užauga nuo 10-15 m iki 20–40 m aukščio ir nuo 1 iki 4 m [[Diametras|skersmens]] [[Kamienas|kamienu]]. [[Korėja|Korėjoje]] žinomas 64 m aukščio ir 4,45 m skersmens kamienu ginkmedis. Kaip manoma kai kurie medžiai sulaukia daugiau kaip 2500 metų amžiaus.
# [[Serbinė eglė]] (''Picea omorika''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Eglė|eglių]] genties visžalis spygliuotis medis. Paprastai užauga 30-40 m aukščio, aukščiausia išmatuota siekė 53 m, didžiausias kamieno skersmuo 72 cm, maksimalus amžius 160-200 metų.
# [[Sitkinė eglė]] (''Picea sitchensis''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Vidutinis aukštis apie 50-70 m, bet užauga aukštesni kaip 100 m medžiai. Tai aukščiausia visų eglių genties rūšis, trečias pagal aukštį pasaulio [[pušūnai|pušūnas]] ir penktas pagal aukštį tarp visų medžių. Šiuo metu aukščiausia šios rūšies eglė ''"Raven's Tower"'' yra 96,7 m aukščio. Ji auga ''Prairie Creek Redwoods State Park'', [[Kalifornija|Kalifornijoje]] ([[JAV]]). Kita žinoma šios rūšies eglė pagal masyvumą tarp visų medžių rūšių aštunta, jos tūris 337 m³, aukštis 75,6 m, o kamieno skersmuo 455 cm. Pagal vietovę ji žinoma kaip ''Queets Spruce''. Auga netoli Kvitso upės, Olimpijos nacionaliniame parke, [[Vašingtono valstija|Vašingtono valstijos]] šiaurės vakaruose, [[JAV]], maždaug už 26 km nuo [[Didysis vandenynas|Didžiojo vandenyno]]. (''Lietuvoje joms nėra toks palankus [[klimatas]], tad tokios aukštos Lietuvoje užaugti negali').
# [[Dygioji eglė]] sin. [[Dygioji eglė|Sidabrinė eglė]], (''Picea pungens''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, eglių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga 25-30 m aukščio, kartais iki 48 m ir iki 1,5 m skersmens kamienu. Aukščiausia žinoma 47,70 m aukščio ir 81 cm kamieno skersmens (''pastebėta 2009 metais''). Storiausiu kamienu ižmatuota 150 cm skersmens ir buvo 37 m aukščio. Išgyvena iki 600 metų.
eilutė 93 ⟶ 94:
# [[Bankso pušis]] (''Pinus banksiana''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Lietuvoje pastebėta [[1990]] m. ir vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Geltonoji pušis]] (''Pinus ponderosa''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, pušų genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis 30-40 m, kamieno skersmuo iki 80-120 cm. Grupė žmonių matuojančių aukščiausius medžius, 2011 spalio 13 dieną įkopė ir su liniuote išmatavo aukštį (81,77 m), kuri auga [[Oregonas|Oregone]]. Tad [[2011]] metais aukščiausias [[pušiniai|pušinių]] šeimos medis. Paplitusi [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] vakaruose. Lietuvoje pradėta auginti nuo [[XX a.]] prdž. Lietuvoje įvežtas [[Geltonoji pušis|geltonosios pušies uolinis varietetas]] (''Pinus ponderosa Douglas var. scopulorum'').
# [[EuropinisSibirinis kėnis]] (''Abies albasibirica''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Kėnis|kėnių]] genties visžalis spygliuotis medis. SavaiminioUžauga paplitimoiki areale užauga 30–5030 m, kartaisrečiau iki 65 36 m aukščio,. irAukščiausias 1,5–1,7 m,išmatuotas rečiaubuvo iki39 2 m [[Kamienas|aukščio. Vidutinis kamieno]] [[Diametras|skersmeniu]]skersmuo 50 cm. MasyviausiasMaksimaliai išmatuotasišgyvena europinis150-200 kėnismetų. buvoLietuvoje 68 maugimo aukščiosąlygos irpalankios, suištveria 3šalčius,8 m kamienobet skersmens.jautrūs Išgyvenastaigiai 500–600temperatū­ros kaitai ir daugiauužterštam miesto metųorui. Geriausios sąlygos jam augti - rytų Lietuva.
# [[Kaukazinis kėnis]] (''Abies nordmanniana''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Natūralaus paplitimo areale užauga iki 60 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. [[Kaukazas|Kaukaze]] auga 78 m ir 85 m aukščio medžiai. Jie yra aukščiausi vietiniai Europos medžiai.▼
# [[Sibirinis kėnis]] (''Abies sibirica''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 30 m, rečiau iki 36 m aukščio.
# [[Graikinis kėnis]] (''Abies cephalonica''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis.
# [[Sachalininis kėnis]] (''Abies sachalinensis''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 20-25 m, rečiau iki 35 m aukščio ir iki 1 m kamieno skersmeniu. Natūraliai paplitę [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]].
# [[LygiažvynisJaponinis kėnis]] sin. [[Japoninis kėnis|Vičo kėnis]] (''Abies homolepisveitchii''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. UžaugaKartais užauga iki 25-40 35 m aukščio. beiSavaime 1-5paplitęs m[[Rytų kamienoAzija|Rytų skersmens.Azijoje]] Natūraliai paplitę- [[Japonija|JaponijojeJaponijos]] [[Honšiu]] ir [[Šikoku]] salose. Lietuvoje auga gerai.
# [[SubalpinisSmailiaspyglis kėnis]] (''Abies lasiocarpaholophylla''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 20 -40 m aukščio, rečiauišskirtiniai iki 4055-5060 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1 ,5 m., Jomasyviausių porūšiai:iki ''subalpinio2,2 kėniom. arizoninisIšgyvena varietetas''iki (Abies500 lasiocarpa varmetų. arizonica)Anksti pradeda vegetuoti, ''Subalpiniotad kėnioLietuvoje tipinisgana varietetas''stipriai (Abiesnukenčia lasiovarpanuo varpavasario šalnų. lasiocarpa)Lietuvoje palankesnės sąlygos augimui šalies vakarinė dalis.
# [[BalzaminisLygiažvynis kėnis]] (''Abies balsameahomolepis''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 1425-2040 m, rečiau iki 27 m aukščio. Išgyvenabei 701-150,5 pavieniaim individaikamieno retkarčiais iki 245 metųskersmens. LietuvojeNatūraliai pastebėtas nuopaplitę [[1990Japonija|Japonijoje]] m., dabarLietuvoje [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinėatsparesnis rūšis]]šalčiams '''''[[Invazinėrytų rūšis|Invazinė rūšis]]'''''dalyje.
# [[PilkasisSubalpinis kėnis]] (''Abies concolorlasiocarpa''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki iki20 m, 60rečiau miki 40-50 aukščio. beiKamieno skersmuo iki 1 m,9 masyviausių iki 2 m. Išgyvena iki kamieno250 skermeniumetų. NorsJo išmatuotasporūšiai: ''Abiessubalpinio concolorkėnio var.arizoninis lowianavarietetas'' porūšio(Abies medislasiocarpa buvovar. 66arizonica),1 m''Subalpinio kėnio aukščio.tipinis Medžiaivarietetas'' natūraliai(Abies augalasiovarpa [[Šiaurėsvar. Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemynelasiocarpa).
# [[JaponinisBalzaminis kėnis]] (''Abies veitchiibalsamea''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. KartaisNatūralus užaugaarealas - Šiaurės Amerikos žemyno rytai ir centrinė dalis. Užauga iki 3514-20 m, rečiau iki 27 m aukščio. Išgyvena 70-150, pavieniai individai retkarčiais maksimaliai iki 245 metų. Lietuvoje augimo sąlygos palankios, pastebėtas nuo [[1990]] m., dabar [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''. Auga lėtai. Atsparus šalčiams, nereiklus oro drėgmei bei pakantus paunksmei. Juos puola amarai bei jautrus nešvariam miesto orui.
# [[Pilkasis kėnis]] (''Abies concolor''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki iki 60 m aukščio bei iki 1,9 m kamieno skermeniu. Aukščiausias išmatuotas ''Abies concolor var. lowiana'' porūšio medis buvo 66,1 m aukščio. Medžiai natūraliai auga [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyne. Lietuvos klimato sąlygos jiems neblogogos - atsparūs šal­čiui, tik labai šaltą žiemą gali nestipriai apšalti. Pakenčia užterštą miesto orą.
# [[Sibirinis maumedis]] (''Larix sibirica''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] (''Pinaceae'') šeimos, [[Maumedis|maumedžių]] (''Larix'') genties medis. Užauga 20-40 m, rečiau iki 48 m aukščio ir 80—100 m, rečiau 180 cm kamieno skersmens.
# [[Daūrinis maumedis|Daūrinio maumedžio japoninis varietetas]] (''Larix gmelinii var. japonica''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių (''Pinaceae'') šeimos, maumedžių (''Larix'') genties medis.
# [[Japoninis maumedis]] (''Larix kaempferi''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių (''Pinaceae'') šeimos, maumedžių (''Larix'') genties medis. Užauga 20-40 m aukščio ir 50 cm, kartais iki 100 cm skersmens kamienu.
# [[Plačiažvynis maumedis]] (''Larix x marschlinsii''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių (''Pinaceae'') šeimos, maumedžių (''Larix'') genties medis.
# [[Didžioji pocūgė]] (''Pseudotsuga menziesii''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Pocūgė|pocūgių]] genties visžalis spygliuotis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga iki 100–120 m aukščio su 4,5–6 m skersmens kamienu. Gyvena 500-1000, kartais dar daugiau metų. Lietuvoje įvežtas [[Didžioji pocūgė|didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas]] (''Pseudotsuga menziesii var. glauca''); Lietuvoje pastebėta nuo [[1976]] m., vėliau paskelbta kaip [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''. Tai žemesnis išaugantis didžiosios pocūgės porūšis už (''Pseudotsuga menziesii var. menziesii'') porūšį. O pastarajam porūšiui augti Lietuvoje per atšiaurus klimatas.▼
# [[Kanadinė cūga]] (''Tsuga canadensis''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Cūga|cūgų]] genties visžalis spygliuotis medis. Aukštis ~ 31 m, nors rekordiniai individai pasiekia 53 m aukštį. Kamieno skersmuo 1,5 m, žymiai rečiau 1,75 m. Išgyvena iki 554 metų. Lietuvoje pastebėta nuo [[1990]] metų, vėliau paskelbta [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazine rūšimi]]'''''.
# [[Įvairiaspyglė cūga]] (''Tsuga diversifolia''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, cūgų genties. Aukštis ~20 m, bet retkarčiais užauga iki 30 m aukščio ir iki 130 cm kamieno skersmeniu.
▲# [[Didžioji pocūgė]] (''Pseudotsuga menziesii''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Pocūgė|pocūgių]] genties visžalis spygliuotis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga iki 100–120 m aukščio su 4,5–6 m skersmens kamienu. Gyvena 500-1000, kartais dar daugiau metų. Lietuvoje įvežtas [[Didžioji pocūgė|didžiosios pocūgės melsvaspyglis varietetas]] (''Pseudotsuga menziesii var. glauca''); Lietuvoje pastebėta nuo [[1976]] m., vėliau paskelbta kaip [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]'''''. Tai žemesnis išaugantis didžiosios pocūgės porūšis už (''Pseudotsuga menziesii var. menziesii'') porūšį. O pastarajam porūšiui augti Lietuvoje per atšiaurus klimatas.
# [[Dygusis kukmedis]] (''Taxus cuspidata''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kukmediniai|kukmedinių]] (''Taxaceae'') šeimos, [[Kukmedis|kukmedžių]] (''Taxus'') genties visžalis spygliuotis medis. Užauga iki 10–18 m aukščio bei iki 50-100 cm skersmens kamienu. Natūraliai auga [[Japonija|Japonijoje]].
# [[DidysisDidžioji mamutmedistuja]], (''SequoiadendronThuja giganteumplicata''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos, ir[[Tuja|tujų]] vienintelėgenties mamutmedžiųvisžalis (''Sequoiadendron'')medis. gentyjeSavo visžaliųnatūralaus medžiųpaplitimo rūšis.areale Dabaružauga žinomasiki aukščiausias65–71 m (natūraliaiaukščio augasu [[Kalifornija|Kalifornijoje]]) yra 95,83–4 m aukščioskersmens kamienu. Yra žinoma su 6,04 om seniausiasskersmens kamienu. mamutmedisGyvena turidaugiau sulaukęskaip 3266300–700 metų, (nustatytanors pagalyra [[Dendrochronologija|medžiožinoma rieves]])1460 metų amžiaus didžioji tuja. Keletas didžiųjų tujų auga pietvakarių Lietuvoje.
# [[Didžioji tuja]] (''Thuja plicata''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos, [[Tuja|tujų]] genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga iki 65–71 m aukščio su 3–4 m skersmens kamienu. Yra žinoma su 6,04 m skersmens kamienu. Gyvena daugiau kaip 300–700 metų, nors yra žinoma 1460 metų amžiaus didžioji tuja.▼
# [[Vakarinė tuja]] (''Thuja occidentalis''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, kiparisinių (''Cupressaceae'') šeimos, tujų genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užauga 10–20 m ir 40 cm skersmens kamienu, rečiau iki 30 m aukščio ir iki 1,6 m kamieno skersmens. Žinomam seniausiam šios rūšies medžiui yra 1653 metų (pagal 2011 metus).
# [[Kapoklinis tujenis]] (''Thujopsis dolabrata''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos ir vienintelė tujenių genties visžalių medžių rūšis. Savo natūralaus paplitimo areale - ([[Japonija|Japonijoje]]), užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,5 m skersmens kamienu.
# [[Lausono puskiparisis]] (''Chamaecyparis lawsoniana''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos, [[Puskiparisis|puskiparisių]] (''Chamaecyparis'') genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale žinomas aukščiausias šios rūšies medis yra 81,08 m aukščio (pagal Michael Taylor, Mario Vaden 2011). Natūraliai paplitę [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno vakaruose.
# [[Žirniavaisis puskiparisis]] (''Chamaecyparis pisifera''); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, kiparisinių (''Cupressaceae'') šeimos, puskiparisių (''Chamaecyparis'') genties visžalis medis. Auga lėtai, bet įprastai užauga iki 21-40 m, kartais iki 50 m aukščio ir iki 60-200 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę [[Japonija|Japonijoje]].
# [[Kaukazinis ąžuolas]] (''Quercus macranthera''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bukiniai|bukinių]] šeimos, [[ąžuolas|ąžuolų]] genties lapus metantis medis. Užauga iki 20-30 m aukščio. Natūraliai paplitę [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] regiono šiaurinėje dalyje bei [[Kaukazas|Kaukaze]].
eilutė 122 ⟶ 119:
# [[Pelkinis ąžuolas]] (''Quercus palustris''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, bukinių šeimos, ąžuolų genties lapus metantis medis. Natūraliai paplitę [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno rytuose. Aukštis apie 18-22 m, rečiau iki 37 m aukščio ir iki 1 m - labai retai iki 1,5 m skersmens kamienu. Gyvena apie 80-120 ir labai retais atvejais iki 150–200 metų.
# [[Valgomasis kaštainis]] (''Castanea sativa''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bukiniai|bukinių]] šeimos, [[Kaštainis|kaštainių]] genties lapus metantis medis.
# [[Didžialapė liepa|Didžialapė arba plačialapėPaprastoji liepa]] (''Tilia platyphyllos× europaea'' L. sin. ''Tilia vulgaris''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Dedešviniai|Dedešvinių]] šeimos, [[Liepa (augalas)|liepų]] genties lapus metantis medis. Užauga iki 40 15–50 m aukščio ir iki 12,85 m skersmens kamienu. Lietuvoje pastebėta nuo [[1990]] m., dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]'''''.
# [[Paprastoji liepa]] (''Tilia × europaea'' L. sin. ''Tilia vulgaris''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 15–50 m aukščio ir iki 2,5 m skersmens kamienu.
# [[Sidabrinė liepa]] (''Tilia tomentosa'' sin. ''Tilia argentea''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–30 m aukščio, ir iki 2 m skersmens kamienu.
# [[Plaukuotoji liepa]] (''Tilia leptophylla'' sin. ''Tilia pubescens''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, dedešvinių šeimos, liepų genties lapus metantis medis.
eilutė 130 ⟶ 126:
# [[Amerikinis uosis]] (''Fraxinus americana''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Alyvmediniai|alyvmedinių]] šeimos, [[Uosis|uosių]] genties lapus metantis medis. Užauga 20-27 m , retkarčiais iki 40 m aukščio. Kamienas iki 43-100 cm skersmens (1,3 m aukštyje). Lietuvoje pastebėtas nuo [[1990]] m., dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]'''''.
# [[Pensilvaninis uosis]] (''Fraxinus pensylvanica''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, alyvmedinių šeimos, uosių genties lapus metantis medis. Paprastai užauga 12-25 m ir retai iki 45 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 60 cm.
# [[TrakinisCukrinis klevas]] (''Acer campestresaccharum''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Kleviniai|klevinių]] šeimos, [[Klevas|klevų]] genties lapus metantis medis. ĮprastaiĮprasta užauga 15–25iki 25–35 m aukščio bei 1 m kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir didesnių individų, užaugančiųrečiau iki 28 m45 aukščio bei iki 3,60 m skersmens kamienu. GyvenaIšgyvena apie 150-200300–400 metų. Paplitę gana didelėje Europos dalyje, bet Lietuva gana tolokai nuo jo šiaurės rytinio arealo pakraščio.
# [[Platanalapis klevas]] (''Acer pseudoplatanus''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–35 m aukščio. Išgyvena iki 500 metų. Tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]''''', daranti nepataisomą žalą vietiniams augalams, todėl [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|aplinkos ministerijos]] paskelbtas kaip naikintinas augalas.▼
# [[Cukrinis klevas]] (''Acer saccharum''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapus metantis medis. Įprasta užauga iki 25–35 m, rečiau iki 45 aukščio. Išgyvena 300–400 metų.
# [[Sidabrinis klevas]], (''Acer saccharinum''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapus metantis medis. Įprastai užauga iki 15–25 m, rečiau 35 m aukščio. Išsikeroja į plotį 11–15 m. Auga greitai, 10 metų medelis jau buna apie 8 m aukščio. Gyvena 100-150 metų.
# [[Uosialapis klevas]] (''Acer negundo''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapus metantis medis. Užauga 10–25 m aukščio, kamieno skersmuo 30–50 cm, rečiau iki 1 m skersmens kamienu. [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]''''', daranti nepataisomą žalą vietiniams augalams, todėl [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|aplinkos ministerijos]] paskelbtas kaip naikintinas augalas.
eilutė 160 ⟶ 154:
# [[Lipnusis riešutmedis]] (''Juglans ailanthifolia''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 30 m aukščio ir iki 40–80 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Japonijoje ir [[Sachalinas|Sachalino]] saloje.
# [[Pilkasis riešutmedis]] (''Juglans cinerea''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, riešutmedinių šeimos, riešutmedžių genties lapuotis medis. Užauga iki 20 m, rečiau iki 30 m aukščio ir 40–80 cm skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose. [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|Invazinė rūšis]]''''' nuo [[1990]].
# [[Rytinis platanas]] (''Platanus orientalis''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Plataniniai|plataninių]] šeimos, [[Platanas|platanų]] genties lapus metantis medis. Greitai augantys ir įprastai užauga iki 25—30 m, retai iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 3 m ar kartais daugiau (14 m apimties). Ilgaamžis medis, kaip manoma, kai kurie medžiai turi sulaukę 2300 metų. Natūraliai paplitę nuo [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio (vakarų arealas), iki [[Afganistanas|Afganistano]] (rytų arealas). Lietuvoje auginamas retai. ▼
# [[Vakarinis platanas]] (''Platanus occidentalis''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Savo paplitimo areale (ar prie tinkamų sąlygų) paprastai užauga 30-40 m, su 1,5-2 m skersmens kamienu. Aukščiausias (ne Lietuvoje) išmatuotas siekė 51 m ir beveik 4 m kamieno skersmenį, nors istoriškai ([[1770]] metais) yra užfiksuotų ir 14 m apimties (išmatavus 91 cm kamieno aukštyje). Lietuvoje auginamas retai ir per šalčius apšąla.▼
# [[Klevalapis platanas]] (''Platanus x acerifolia sin. P. x hispanica''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Užauga 20–35 m, rečiau 40 m aukšio. Kamieno skersmuo iki 3 m ir kartais daugiau. Lietuvoje auginamas retai, per šalčius apšąla.▼
# [[Amūrinis kamštenis]] (''Phellodendron amurense''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Rūtiniai|rūtinių]] šeimos, [[Kamštenis|kamštenių]] genties lapus metantis medis. Paprastai užauga 10-15 m, bet kartais iki 25—28 m aukščio ir iki 90—120 cm skersmens kamienu.
# [[Paprastoji katalpa]] (''Catalpa bignonioides''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Bignonijiniai|bignonijinių]] (''Bignoniaceae'') šeimos, [[Katalpa|katalpų]] (''Catalpa'') genties lapuotis. Užauga iki 15-18 m aukščio ir iki 1 m kamieno skersmeniu.
# [[Geltonžiedė katalpa]], (''Catalpa ovata''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, bignonijinių (''Bignoniaceae'') šeimos, katalpų (''Catalpa'') genties lapuotis.
# [[Gelsvažiedis tulpmedis]] (''Liriodendron tulipifera''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Magnolijiniai|magnolijinių]] (''Magnoliaceae'') šeimos, [[Tulpmedis|tulpmedžių]] (''Liriodendron'') genties medis. Įprastai užauga iki 21-30 m aukščio, nors kartais pasitaiko iki 58 m aukščio ir 3 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
# [[Baltažiedė robinija]] (''Robinia pseudoacacia''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Pupiniai|pupinių]] šeimos, [[Robinija|robinijų]] genties lapuotis medis. Užauga 12-20 m, kartais iki 20-30 m aukščio su iki 80 cm skersmens kamienu. Retkarčiais pasitaiko iki 52 m aukščio ir 1,6 m skersmens kamienu. Natūraliai auga Šiaurės Amerikos žemyno rytuose apie [[Apalačų kalnai|Apalačų kalnus]] bei [[Misisipė]]s vidurupio baseine. Lietuvoje augimo sąlygos labai palankios, kurioje pastebėta nuo [[1958]] m., dabar tai [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]'''''.
# [[Tridyglė gledičija]] (''Gleditsia triacanthos''), (''Honey locust''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos, [[Gledičija|gledičijų]] (''Gleditsia'') genties greitai augantis medis iki 20–30 m aukščio. Gyvena apie 120, kartais pasitaiko iki 150 metų. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno pietryčiuose.
# [[Kanadinis plikšakis]] (''Gymnocladus dioica sin. Gymnocladus dioicus''), (Kentucky Coffeetree''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos, [[Plikšakis|plikšakių]] (''Gymnocladus'') genties medis. Užauga iki 18-21 m aukščio, išsikeroja apie 12–15 m, kamienas iki 1 metro skersmens. 10 metų amžiaus medeliai paprastai užauga apie 4 metrus aukščio. Natūraliai paplitę Šiaurės Amerikos žemyno rytuose.
eilutė 177 ⟶ 168:
# [[Švedinis šermukšnis]] (''Sorbus intermedia''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, šermukšnių genties lapus metantis medis.
# [[Abrikosas]] (''Prunus armeniaca sin. Armeniaca vulgaris''), (''Apricot''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Slyva (gentis)|slyvų]] genties neaukštas vaismedis. Užauga iki 8–12 m aukščio ir iki 40 cm skersmens kamienu.
# [[Trešnė]] (''Prunus avium''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties vaismedis. Užauga iki 15-20 m, rečiau 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m.▼
# [[Vėlyvoji ieva]] (''Prunus serotina''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties lapuotis medis. Užauga 15–30 m aukščio su 70–120 cm skersmens kamienu.
# [[Makio ieva]] (''Prunus maackii''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, erškėtinių šeimos, slyvų genties neaukštas lapuotis medelis. Užauga 4–10 m aukščio.
 
=== Į Lietuvą [[Introdukuotos rūšys|įvežtų]] medžių rūšys, kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos ===
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] [[introdukuotos rūšys|įvežtinių]] (iki šiol nebūdingų Lietuvos gamtai) laukinių medžių rūšių (ne sukultūrintų veislių) sąrašas, kurių natūralus paplitimo arealas netoli Lietuvos ribų ir klimatui šiltėjant plinta Lietuvos bei toliau šiaurės vakarų ir šiaurės rytų kryptimis. Mūsų krašto klimatinės sąlygos jiems augti pakankamos ar geros:
 
# [[Europinis kėnis]] (''Abies alba''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Kėnis|kėnių]] genties visžalis spygliuotis medis. Tai [[Sąrašas:Išskirtiniai_medžiai#Europa|antra pagal aukštį Europos medžių rūšis]], kuri savaiminio paplitimo areale užauga 30–50 m, kartais iki 65 m aukščio, ir 1,5–1,7 m, rečiau iki 2 m [[Kamienas|kamieno]] [[Diametras|skersmeniu]]. Masyviausias išmatuotas europinis kėnis buvo 68 m aukščio ir su 3,8 m kamieno skersmens. Išgyvena 500–600 ir daugiau metų. Natūraliai paplitęs Vidurio Europos dalyje (regionuose apie [[Alpės|Alpių]] kalnus, [[Sudetai|Sudetus]], [[Tatrai|Tatrus]], [[Karpatai|Karpatus]], pietvakarių [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] į pietus nuo [[Varšuva|Varšuvos]], [[Baltarusija|Baltarusijos]] pietvakariuose), apie [[Pirėnai|Pirėnų]] kalnus, fragmentais [[Apeninai|Apeninų]] bei [[Balkanai|Balkanų]] pusiasaliuose, [[Korsika|Korsikoje]]. Sprendžiant iš rastų prie Butėnų [[Žiedadulkė|žiedadulkių]], dalyje dabartinės Lietuvos teritorijos tarp[[Ledynmetis|ledynmečio]] periodu europiniai kėniai augo. Dabar tai viena iš nedaugelio introdukuotų rūšių, kurio natūralus šiaurės rytinis arealo išplitimas netoli Lietuvos - [[Belovežo giria|Belovežo girioje]]. Lietuvoje augimo sąlygos jiems palankios.
# [[Didžialapė liepa|Didžialapė arba plačialapė liepa]] (''Tilia platyphyllos''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Dedešviniai|Dedešvinių]] šeimos, [[Liepa (augalas)|liepų]] genties lapus metantis medis. Užauga iki 40 m aukščio ir iki 1,8 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitusi [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] didžiojoje dalyje, vakarų [[Ukraina|Ukrainoje]] apie [[Karpatai|Karpatus]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje, dalyje [[Korsika|Korsikos]], [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] šiaurėje, [[Balkanai|Balkanų]] vakaruose. Lietuvoje pastebėta nuo [[1990]] m., dabar tai paskelbta kaip [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]'''''.
▲# [[Platanalapis klevas]] (''Acer pseudoplatanus''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Kleviniai|klevinių]] šeimos, [[Klevas|klevų]] genties lapus metantis medis. Užauga iki 20–35 m aukščio. Išgyvena iki 500 metų. TaiNatūraliai paplitę [[Vidurio Europa|Vidurio Europoje]], vakarų [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Krymas|Krymo]] pietuose, rytų [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Apeninų pusiasalis|Apeninų pusiasalio]] dalyje, [[Korsika|Korsikoje]], dalyje [[Sicilija|Sicilijos]], [[Pirėnų pusiasalis|Iberijos pusiasalio]] šiaurėje, didžiojoje [[Balkanai|Balkanų]] dalyje, šiaurės vakarų [[Kaukazas|Kaukaze]]. Artimiausias Lietuvos natūralus paplitimo arealas - [[Sembos pusiasalis]] ir [[Kaliningrado sritis|Kaliningrado srities]] vakarinė dalis. Dabar Lietuvoje paskelbta kaip [[Vaizdas:Icon_attention.png|30px|Invazinė rūšis]] '''''[[Invazinė rūšis|invazinė rūšis]]''''', daranti nepataisomą žalą vietiniams augalams, todėl [[Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija|aplinkos ministerijos]] paskelbtas kaip naikintinas augalasmedis.
# [[Trakinis klevas]] (''Acer campestre''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, klevinių šeimos, klevų genties lapus metantis medis. Įprastai užauga 15–25 m aukščio bei 1 m kamieno skersmeniu. Pasitaiko ir didesnių individų, užaugančių iki 28 m aukščio bei iki 3,60 m skersmens kamienu. Gyvena apie 150-200 metų. Paplitę gana didelėje Europos dalyje. Artimiausias Lietuvai jo natūralaus šiaurinio arealo paplitimo pakraštys šiauriau [[Balstogė]]s ([[Lenkija|Lenkijoje]]), bei į pietvakarius nuo [[Gardinas|Gardino]] ([[Baltarusija]]).
▲# [[Trešnė|Miškinė trešnė]] (''Prunus avium''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Erškėtiniai|erškėtinių]] šeimos, [[Slyva (gentis)|slyvų]] genties vaismedis. Užauga iki 15-20 m, rečiau 32 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 1,5 m. Šiaurinė paplitimo riba vakarų Europoje ties 54° [[Platuma|šiaurės platumos]] juosta, šiaurės rytų areale apie [[Minskas|Minską]].
 
=== Į Lietuvą įvežtų medžių rūšys, kurios nunyksta ar skurdžiai auga ===
 
[[Lietuva|Lietuvoje]] [[introdukuotos rūšys|įvežtinių]] (nebūdingų Lietuvos gamtai) laukinių medžių rūšių (ne sukultūrintų veislių) sąrašas, kuriems Lietuvos klimatinės sąlygos netinkamos normaliam augimui kaip jų paplitimo areale ir naujoje aplinkoje skurdžiai vegetuoja ir vėliau nunyksta ([[Tikroji metasekvoja]] ir tt.), bet kurie bandomi auginti pavienių entuziastų
 
▲# [[Kaukazinis kėnis]] (''Abies nordmanniana''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Pušiniai|pušinių]] šeimos, [[Kėnis|kėnių]] genties visžalis spygliuotis medis. Natūralaus paplitimo areale užauga iki 60 m aukščio ir iki 2 m skersmens kamienu. [[Kaukazas|Kaukaze]] auga 78 m ir 85 m aukščio medžiai. Jie yraTai aukščiausi vietiniai Europos medžiai. Jų paplitimo arealas pietryčių Europoje ir šiaurės vakarų Azijoje [[Kaukazo kalnai|Kaukazo kalnuose]] ir palei [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] rytų bei pietryčių pakrantes. Lietuvoje dažnai nušala ir auginti nepatartina, išskyrus pajūrio regioną, kur būna švelnesnės [[Žiema|žiemos]].
# [[Puošnusis kėnis]] (''Abies spectabilis); Pušūnų (''Pinophyta'') skyriaus, pušinių šeimos, kėnių genties visžalis spygliuotis medis. Aukščiausi medžiai užauga iki 50 m aukščio bei masyviausi medžiai iki 1,5 m skersmens kamienu. Natūraliai paplitę [[Azija|Azijoje]] - [[Himalajų kalnai|Himalajų kalnuose]] 2600-3800 metrų aukštyje. Lietuvoje dažnai nušala ir auginti nepatartina, išskyrus pajūrio regioną, kur būna švelnesnės žiemos.
# [[Japoninė kriptomerija]], (''Cryptomeria japonica''), (''Japanese cedar''); [[Kiparisiniai|Kiparisinių]] šeima, [[Taxodioideae]] pošeimis ir vienintelė kriptomerijų genties augalų rūšis. Paprastai savo areale užauga iki 50 m aukščio ir iki 3 m kamieno skersmens. Nors gali pasitaikyti iki 65 m aukščio ir iki 5,2 m kamieno skersmeniu. Pastaroji tokia žinoma kaip ''Yaku-sugi'' arba ''Jomon-sugi'' vardais. Natūraliai auga [[Japonija|Japonijos]] [[sala|salose]] (išskyrus [[Hokaidas|Hokaido]] salą). Lietuvoje reikalinga gera riežiūra, bet dažniausiai nunyksta. Bene vienintelė Lietuvoje kuri auga, yra [[Skinderiškio dendrologinis parkas|Skinderiškio dendrologiniame parke]].
# [[Didysis mamutmedis]], (''Sequoiadendron giganteum''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos ir vienintelė mamutmedžių (''Sequoiadendron'') gentyje visžalių medžių rūšis. Dabar žinomas aukščiausias (natūraliai auga [[Kalifornija|Kalifornijoje]]) yra 95,8 m aukščio, o seniausias mamutmedis turi sulaukęs 3266 metų (nustatyta pagal [[Dendrochronologija|medžio rieves]]). Savaime auga tik labai nedidelėje teritorijoje [[Šiaurės Amerika|Šiaurės Amerikos]] žemyno teritorijoje – [[JAV]] vakaruose, [[Kalifornija|Kalifornijoje]] esančiuose [[Siera Nevada (JAV)|Siera Nevados]] kalnuose. Lietuvoje jiems šaltas ir per drėgnas klimatas, tad augimui sąlygos nepalankios.
▲# [[DidžiojiLausono tujapuskiparisis]] (''ThujaChamaecyparis plicatalawsoniana''); [[Pušūnai|Pušūnų]] (''Pinophyta'') skyriaus, [[Kiparisiniai|kiparisinių]] (''Cupressaceae'') šeimos, [[TujaPuskiparisis|tujųpuskiparisių]] (''Chamaecyparis'') genties visžalis medis. Savo natūralaus paplitimo areale užaugažinomas ikiaukščiausias 65–71 mšios aukščiorūšies sumedis yra 3–481,08 m skersmensaukščio kamienu. Yra žinoma(pagal suMichael 6Taylor,04 mMario skersmensVaden kamienu2011). GyvenaNatūraliai daugiaupaplitę kaip[[Šiaurės 300–700 metų,Amerika|Šiaurės nors yra žinoma 1460 metų amžiausAmerikos]] didžiojižemyno tujavakaruose.
▲# [[Rytinis platanas]] (''Platanus orientalis''); [[Magnolijūnai|Magnolijūnų]] (''Magnoliophyta'') skyriaus, [[Plataniniai|plataninių]] šeimos, [[Platanas|platanų]] genties lapus metantis medis. Greitai augantys ir įprastai užauga iki 25—30 m, retai iki 50 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 3 m ar kartais daugiau (14 m apimties). Ilgaamžis medis, kaip manoma, kai kurie medžiai turi sulaukę 2300 metų. Natūraliai paplitę nuo [[Balkanai|Balkanų]] pusiasalio (vakarų arealas), iki [[Afganistanas|Afganistano]] (rytų arealas). Lietuvoje auginamas retai.
▲# [[Vakarinis platanas]] (''Platanus occidentalis''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Savo paplitimo areale (ar prie tinkamų sąlygų) paprastai užauga 30-40 m, su 1,5-2 m skersmens kamienu. Aukščiausias (ne Lietuvoje) išmatuotas siekė 51 m ir beveik 4 m kamieno skersmenį, nors istoriškai ([[1770]] metais) yra užfiksuotų ir 14 m apimties (išmatavus 91 cm kamieno aukštyje). Lietuvoje auginamas retai ir per šalčius apšąla.
▲# [[Klevalapis platanas]] (''Platanus x acerifolia sin. P. x hispanica''); Magnolijūnų (''Magnoliophyta'') skyriaus, plataninių šeimos, platanų genties lapus metantis medis. Užauga 20–35 m, rečiau 40 m aukšio. Kamieno skersmuo iki 3 m ir kartais daugiau. Lietuvoje auginamas retai, per šalčius apšąla.
 
== Į Lietuvą įvežtos (nevietinių) [[Augalas|augalų]] rūšys, augančios tiek aukštais [[Krūmas|krūmais]], tiek neaukštais [[Medis|medeliais]] ==
eilutė 246 ⟶ 259:
* [http://www.botanikos-sodas.vu.lt Vilniaus universiteto botanikos sodas (botanikos-sodas.vu.lt)] ir [http://www.botanikos-sodas.vu.lt/Augalu%20vardynas%20PUsUNAI.htm lietuviški augalų pavadinimų (įskaitant medžių) sąrašai]
* [http://www.nemunaiciai.kalvarija.lm.lt/Hotpot%20geograf.9,8%20kl/9.3E.htm Atpažinti Lietuvos medžių rūšį (nemunaiciai.kalvarija.lm.lt)]
* [http://gmu.lt/ Generalinė miškų urėdija (gmu.lt)]
* [http://www.dendrologai.lt/ Lietuvos dendrologų draugija (dendrologai.lt)]
* [http://www.arboristai.lt/ Lietuvos arboristikos centras (arboristai.lt)]
* [http://www.mi.lt/mi/downloads/LAMMC_MI_2011.pdf Kai kurių vietinių ir įvežtinių medžių rūšių apžvalga (''Lietuvos miškų institutas'', 2011 m. (mi.lt))]
* [http://dendro.lt/index.php/dendro/article/viewFile/127/95 Natūralioji Lietuvos dendroflora (dendro.lt)]
* [http://www.forestgen.mi.lt/ Lietuvos miško genetiniai ištekliai (iliustruota žemėlapiais)]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Sąrašas:Lietuvos_vietinės_medžių_ir_krūmų_rūšys"