07:46, 23 spalio 2006 versija taisyti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		08:22, 23 spalio 2006 versija taisyti anuliuoti Jouli (aptarimas \| indėlis) 20 375 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 10: {{Taxobox_end_placement}} {{Taxobox_pabaiga}} '''Aviža''' ([[lotynų kalba\|lot.]] ''Avena'') - [[migliniai\|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis~~, kurioje yra [[žemės ūkis\|žemės ūkio]] augalų~~. Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo [[Korėja\|Korėjos]] iki [[Vakarų Europa\|Vakarų Europos]]. Auginama [[Rusija\|Rusijoje]], [[Ukraina\|Ukrainoje]], [[Baltarusija\|Baltarusijoje]], [[JAV]], [[Kanada\|Kanadoje]], [[Vokietija\|Vokietijoje]], [[Prancūzija\|Prancūzijoje]]. [[Lietuva\|Lietuvoje]] sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų m.mūsų e.eros a. Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/haamžių.▼ Ūkiškai reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra [[bizantiškoji aviža]] (''Avena byzantina'') ir [[sėjamoji aviža]] (''Aena sativa'').▼ Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. Bizantiškosios avižos auginamos [[Argentina\|Argentinoje]], [[urugvajus\|Urugvajuje]], [[Azerbaidžanas\|Azerbaidžane]], [[Uzbekija\|Uzbekijoje]]. Sėjamosios avižos pagal varpinių javų pasėlių plotų dydį užima septintą vietą [[pasaulis\|pasaulyje]] po [[Kviečiai\|kviečių]], [[Miežiai\|miežių]], [[Sorgai\|sorgų]] ir [[Soros\|sorų]], [[Kukurūzai\|kukurūzų]], [[Ryžiai\|ryžių]]. ▲~~Ūkiškai~~[[žemės ūkis\|Žemės ūkyje]] reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra [[bizantiškoji aviža]] (''Avena byzantina'') ir [[sėjamoji aviža]] (''~~Aena~~Avena sativa''). '''Sėjamoji aviža''' kilusi iš [[Europa\|Europoje]] augančios laukinės '''tuščiosios avižos''' (''Avena fatua''). Vienametė [[žolė]]. [[Stiebas]] - šiaudas, išaugantis iki 120 cm aukščio. [[Lapas\|Lapai]] susisukę į [[pumpuras\|pumpurus]]. [[Žiedynas]] - išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, [[žiedas\|žiedai]] retai kada akuotuoti. [[Vaisius]] - grūdas su plėvelės pavidalo žiedažvyniais. ▲Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo [[Korėja\|Korėjos]] iki [[Vakarų Europa\|Vakarų Europos]]. Auginama [[Rusija\|Rusijoje]], [[Ukraina\|Ukrainoje]], [[Baltarusija\|Baltarusijoje]], [[JAV]], [[Kanada\|Kanadoje]], [[Vokietija\|Vokietijoje]], [[Prancūzija\|Prancūzijoje]]. [[Lietuva\|Lietuvoje]] sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų m. e. a. Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Sėjamoji aviža - svarbus [[pašariniai augalai\|pašarinis augalas]]. Sėjama viena arba su [[vikis\|vikiais]], [[Lubinas\|lubinais]] ir kt. augalais žaliajam pašarui, silosui. Avižų grūdais daugiausia šeriami [[Arklys\|arkliai]], lesinami [[paukštis\|paukščiai]], jų miltais šeriamas galvijų prieauglis, [[kiaulė]]s. ~~===Maisto pramonė===~~ Avižų grūdai turi 40% [[Krakmolas\|krakmolo]], 11-18% [[Baltymai\|baltymų]] (plikagrūdžių iki 23%), 4-6,5% [[riebalai\|riebalų]], 4% [[druska\|druskų]], augalinio [[aliejus\|aliejaus]], daug [[vitaminai\|vitaminų]]: [[Tiaminas\|B<sub>1</sub>]] (4,5-8,0 mg/kg), [[Riboflavinas\|B<sub>2</sub>]] (1,1-1,45 mg/kg), B grupės [[vitaminas\|vitaminų]], [[cholinas\|cholinų]] ir kt. medžiagų. Iš grūdų gaminamos [[kruopos]], o iš jų - [[sriuba\|sriubos]], [[košė]]s, [[apkepas\|apkepai]], avižiniai [[dribsniai]], [[sausainiai]], [[šustinis]], [[konditerija\|konditerijos]] gaminiai. Iš avižų daromas [[kava\|kavos]] pakaitalas. ~~Avižų patiekalai yra maistingi ir lengvai virškinami. Tai geras [[dieta\|dietinis]] produktas, ypač tinkantis silpniems bei sveikstantiems ligoniams.~~ ~~===Medicina===~~ ~~[[medicina\|Medicinoje]] avižos vartojamos labai seniai: grūdai [[kompresas\|kompresams]], jų tyrė - nuo viduriavimo, gleivėtas skystis - nuo [[kosulys\|kosulio]].~~ Kruopų [[nuoviras]] su [[medus\|medumi]] - stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir sergantiems [[tuberkuliozė\|tuberkulioze]]. Vartojama kaip silpna [[viduriavimas\|vidurių paleidžiamoji priemonė]]. Vietiniai apiplovimai nuoviru padeda kerpligei, egzemai ir kitoms [[oda\|odos]] ligoms gydyti. Kad sumažėtų kojų [[prakaitavimas\|prakaitavimą]], jos mirkomos avižinių šiaudų ir [[ąžuolas\|ąžuolo]] [[žievė\|žievės]] nuovire. Avižinis nuoviras verdamas santykiu 1:10. [[Kisielius]] turi aptraukiančiųjų savybių ir padeda sergantiems [[skrandis\|skrandžio]] bei [[žarnynas\|žarnyno]] ligomis. Jis verdamas iš kruopų [[antpilas\|antpilo]] skystosios dalies (antpilas turi nusistovėti apie 8-10 val.). ~~Žalių avižų vandens [[antpilas]] veikia kaip [[prakaitas\|prakaitą]], [[šlapimas\|šlapimą]] varantis ir [[karščiavimas\|karštį]] mažinantis vaistas.~~ [[spiritas\|Spirito]] antpilas - tonizuojanti priemonė išsekus, esant protiniam pervargimui, nuo [[neurastenija\|neurastenijos]], [[nemiga\|nemigos]]. Rekomenduojama norintiems mesti [[rūkymas\|rūkyti]]. ~~Avižinių šiaudų voniomis gydomasi nuo [[reumatas\|reumato]], [[sąnarys\|sąnarių]] [[uždegimas\|uždegimo]], strėnų skausmo. Voniai reikia 0,5-1 kg šviežių avižinių šiaudų.~~ ~~[[Homeopatija\|Homeopatijoje]] vartojama šviežių želmenų [[esencija]].~~ <gallery>

Aviža: Skirtumas tarp puslapio versijų