Aviža: Skirtumas tarp puslapio versijų

3 559 baitai pašalinti ,  prieš 15 metų
nėra keitimo aprašymo
S
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Aviža''' ([[lotynų kalba|lot.]] ''Avena'') - [[migliniai|miglinių]] (''Poaceae'') šeimos augalų gentis, kurioje yra [[žemės ūkis|žemės ūkio]] augalų.
 
Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo [[Korėja|Korėjos]] iki [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]]. Auginama [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų m.mūsų e.eros a. Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/haamžių.
Ūkiškai reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra [[bizantiškoji aviža]] (''Avena byzantina'') ir [[sėjamoji aviža]] (''Aena sativa'').
 
Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha. Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha.
Pasaulyje [[1998]] m. avižų pasėliai užėmė 14,58 mln. ha. Bizantiškosios avižos auginamos [[Argentina|Argentinoje]], [[urugvajus|Urugvajuje]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžane]], [[Uzbekija|Uzbekijoje]]. Sėjamosios avižos pagal varpinių javų pasėlių plotų dydį užima septintą vietą [[pasaulis|pasaulyje]] po [[Kviečiai|kviečių]], [[Miežiai|miežių]], [[Sorgai|sorgų]] ir [[Soros|sorų]], [[Kukurūzai|kukurūzų]], [[Ryžiai|ryžių]].
 
Ūkiškai[[žemės ūkis|Žemės ūkyje]] reikšmingiausios ir labiausiai paplitusios yra [[bizantiškoji aviža]] (''Avena byzantina'') ir [[sėjamoji aviža]] (''AenaAvena sativa'').
'''Sėjamoji aviža''' kilusi iš [[Europa|Europoje]] augančios laukinės '''tuščiosios avižos''' (''Avena fatua''). Vienametė [[žolė]]. [[Stiebas]] - šiaudas, išaugantis iki 120 cm aukščio. [[Lapas|Lapai]] susisukę į [[pumpuras|pumpurus]]. [[Žiedynas]] - išsiskėtusi šluotelė. Varputės dvižiedės, rečiau trižiedės, be akuotų, [[žiedas|žiedai]] retai kada akuotuoti. [[Vaisius]] - grūdas su plėvelės pavidalo žiedažvyniais.
 
Aviža nuo senovės paplitusi teritorijoje nuo [[Korėja|Korėjos]] iki [[Vakarų Europa|Vakarų Europos]]. Auginama [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Baltarusija|Baltarusijoje]], [[JAV]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. [[Lietuva|Lietuvoje]] sėjamoji aviža auginama nuo pirmųjų m. e. a. Vegetacija trunka daugiau nei 98 dienų. Aviža pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki -4 °C. [[2000]] m. avižomis buvo apsėta 44,3 tūkst, ha, vidutinis derlingumas 1,87 t/ha.
 
Sėjamoji aviža - svarbus [[pašariniai augalai|pašarinis augalas]]. Sėjama viena arba su [[vikis|vikiais]], [[Lubinas|lubinais]] ir kt. augalais žaliajam pašarui, silosui. Avižų grūdais daugiausia šeriami [[Arklys|arkliai]], lesinami [[paukštis|paukščiai]], jų miltais šeriamas galvijų prieauglis, [[kiaulė]]s.
 
===Maisto pramonė===
Avižų grūdai turi 40% [[Krakmolas|krakmolo]], 11-18% [[Baltymai|baltymų]] (plikagrūdžių iki 23%), 4-6,5% [[riebalai|riebalų]], 4% [[druska|druskų]], augalinio [[aliejus|aliejaus]], daug [[vitaminai|vitaminų]]: [[Tiaminas|B<sub>1</sub>]] (4,5-8,0 mg/kg), [[Riboflavinas|B<sub>2</sub>]] (1,1-1,45 mg/kg), B grupės [[vitaminas|vitaminų]], [[cholinas|cholinų]] ir kt. medžiagų.
 
Iš grūdų gaminamos [[kruopos]], o iš jų - [[sriuba|sriubos]], [[košė]]s, [[apkepas|apkepai]], avižiniai [[dribsniai]], [[sausainiai]], [[šustinis]], [[konditerija|konditerijos]] gaminiai. Iš avižų daromas [[kava|kavos]] pakaitalas.
 
Avižų patiekalai yra maistingi ir lengvai virškinami. Tai geras [[dieta|dietinis]] produktas, ypač tinkantis silpniems bei sveikstantiems ligoniams.
 
===Medicina===
[[medicina|Medicinoje]] avižos vartojamos labai seniai: grūdai [[kompresas|kompresams]], jų tyrė - nuo viduriavimo, gleivėtas skystis - nuo [[kosulys|kosulio]].
 
Kruopų [[nuoviras]] su [[medus|medumi]] - stiprinanti priemonė išsekusiems ligoniams ir sergantiems [[tuberkuliozė|tuberkulioze]]. Vartojama kaip silpna [[viduriavimas|vidurių paleidžiamoji priemonė]]. Vietiniai apiplovimai nuoviru padeda kerpligei, egzemai ir kitoms [[oda|odos]] ligoms gydyti. Kad sumažėtų kojų [[prakaitavimas|prakaitavimą]], jos mirkomos avižinių šiaudų ir [[ąžuolas|ąžuolo]] [[žievė|žievės]] nuovire. Avižinis nuoviras verdamas santykiu 1:10.
 
[[Kisielius]] turi aptraukiančiųjų savybių ir padeda sergantiems [[skrandis|skrandžio]] bei [[žarnynas|žarnyno]] ligomis. Jis verdamas iš kruopų [[antpilas|antpilo]] skystosios dalies (antpilas turi nusistovėti apie 8-10 val.).
 
Žalių avižų vandens [[antpilas]] veikia kaip [[prakaitas|prakaitą]], [[šlapimas|šlapimą]] varantis ir [[karščiavimas|karštį]] mažinantis vaistas.
 
[[spiritas|Spirito]] antpilas - tonizuojanti priemonė išsekus, esant protiniam pervargimui, nuo [[neurastenija|neurastenijos]], [[nemiga|nemigos]]. Rekomenduojama norintiems mesti [[rūkymas|rūkyti]].
 
Avižinių šiaudų voniomis gydomasi nuo [[reumatas|reumato]], [[sąnarys|sąnarių]] [[uždegimas|uždegimo]], strėnų skausmo. Voniai reikia 0,5-1 kg šviežių avižinių šiaudų.
 
[[Homeopatija|Homeopatijoje]] vartojama šviežių želmenų [[esencija]].
 
<gallery>
20 375

pakeitimai