Mozūrai: Skirtumas tarp puslapio versijų

56 baitai pašalinti ,  prieš 8 metus
S
wz prastinimas
S (įtraukta Kategorija:Prūsijos istorija naudojant HotCat)
S (wz prastinimas)
==Istorija==
 
Mazovų emigracija iš [[Mazovija|Mazovijos]] į pietinę [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsijos]] dalį prasidėjo jau [[XIV a.]], kai [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] išžudžius visus vietinius [[prūsai|prūsus]] ir [[galindai|galindus]] šios žemės tapo dykra. Buvę mazovai kaip subetninė ''mozūrų'' grupė susiformavo [[XVI a.]] [[Reformacija|reformacijos]] laikais, kai kaip ir visa Prūsija tapo [[protestantai]]s. Tuo tarpu jų gentainiai mazovai gyvenę pietuose, buvusioje [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystėje]]je, išliko [[katalikai]]s. Vėliau dėl religinės katalikų valdžios priespaudos, dalis mazovų protestantų gyvenusių Mazovijos kunigaikštystėjė, buvo priversti bėgti iš [[Mazovija|Mazovijos]] į šiaurėje buvusią kaimyninę [[Rytų Prūsija|Rytų Prūsiją]] ir prisijungti prie čia jau anksčiau įsikūrusių savo gentainių. [[XVIII a.]]-[[XIX a.]] jų gyvenamas regionas pradėtas vadinti [[Mozūrija (regionas)|Mozūrija]].
 
[[1870]] m. [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] administracija uždraudė Rytų Prūsijoje vartoti kitas kalbas, tai buvo padaryta dėl augančio vietinių slavų nacionalizmo ir siekio tapti nepriklausomais. Vokiečiai įvairiai bandė suvokietinti mozūrus ir atskirti šiuos kultūriškai nuo pietuose gyvenusių lenkų. Daug mozūrų emigravo į [[Rūro sritis|Rūro sritį]], ypatingai į [[Gelzenkirchenas|Gelzenkircheno]] miestą. Nepaisant vokiečių bandymo suvokietinti mozūrus, šie vistiek save laikė lenkų tautos dalimi. Didžiojoje dalyje [[XX a.]] pradžios vokiečių geografijos atlasų yra pateikiama informacija, kad pietinėje Rytų Prūsijoje gyvena lenkai, kurių skaičius siekia 300 000 gyventojų.
[[1920]] m. Rytų Prūsijoje buvo surengtas taip vadinamas [[Rytų Prūsijos plebiscitas]], kurio metu vietiniai gyventojai balsavo kokioje šalyje jie norėtų gyventi [[Antroji Lenkijos Respublika|II Lenkijos Respublikoje]] ar [[Veimaro Respublika|Veimaro Respublikoje]]. Prižiūrint [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]] stebėtojams iš Anglijos, Prancūzijos ir Italijos įvyko balsavimas, kurio metu 99.32% gyventojų išreiškė norą gyventi Veimaro Respublikoje.
 
[[1945]] m. didžioji dalis mozūrų kartu su vokiečiais pasitraukė į vakarus, bėgdami nuo artėjančios [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]]. [[Potsdamo konferencija|Potsdamo konferencijos]] metu visą [[Mozūrija]] buvo priskirta [[Lenkijos Liaudies Respublika|Lenkijos Liaudies Respublikai]]i. Po karo šiose vietovėse likę mozūrai buvo įvardijami kaip vokiečiai ir deportuojami į [[Rytų Vokietija|Rytų Vokietiją]]. [[1956]] m. leidus buvusiems Vokietijos piliečiams palikti Lenkiją ir apsigyventi [[Vakarų Vokietija|Vakarų Vokietijoje]], didelė dalis iš, ir taip belikusios mažos bendruomenės, emigravo į Vakarų Vokietiją. Iki šių dienų iš [[XX a.]] pradžioje priskaičiuotų 300 000 mozūrų beliko tik apie 5 000, kurių dauguma save priskiria [[Lenkijos Vokiečių bendruomenė|Lenkijos vokiečiams]].
 
<gallery>
174 866

pakeitimai