Martynas Mažvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Baigęs universitetą, M. Mažvydas laišku kreipėsi į [[Albrechtas_Brandenburgietis|Prūsijos kunigaikštį Albrechtą]], prašydamas skirti jį klebonu į vieną iš lietuviškų parapijų ir [[1549]] m. buvo paskirtas [[Ragainė|Ragainės]]s klebonu, o po penkerių metų tapo Ragainės apskrities arkidiakonu. Be lietuvių kalbos, mokėdamas dar lenkų, lotynų, greičiausiai ir kanceliarinę slavų kalbą, pramokęs vokiškai, gavo papildomo darbo pas apskrities viršininką, kuriam versdavo įvairius dokumentus.

Nemaža laiko [[Ragainė|Ragainėje]]je M. Mažvydas skyrė literatūriniam darbui.

Apie materialines ir moralines M. Mažvydo gyvenimo [[Ragainė|Ragainėje]]je peripetijas ir problemas sužinome iš jo laiškų, kurių yra išlikę trylika. M. Mažvydas laiškuose išsakydavo savo globėjui [[Albrechtas_Brandenburgietis|kunigaikščiui Albrechtui]] bėdas, o šis visokeriopai jį rėmė. Pakilaus retorinio stiliaus laiškuose keliamos trejopos problemos:

[[Ragainė|Ragainėje]]je M. Mažvydas sukūrė šeimą – vedė dideliame skurde atsidūrusios našlaičių šeimos vyriausiąją dukterį Benigną, kartu prisiimdamas globoti ir jos jaunesniuosius brolius ir seseris (naujai skiriamas liuteronų kunigas, jeigu būdavo dar nevedęs, turėdavo vesti savo mirusio pirmtako našlę arba bent dukterį, kad aprūpintų likusią be maitintojo šeimą).