Domininkas Tomas Bačkauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
D.T. Bačkauskas gimė 1846 m. Šerniškių kaime (kitais duomenimis Kuprių kaime), dabartiniame Šakių raj., Marijampolės apskrityje (buvusi Sudargo parapija).▼
▲
J. Šliūpo duomenimis, D.T. Bačkauskas pradėjo mokslus Sudargo parapijos mokykloje pas Jurgį Čėsną, vėliau mokėsi Šv. Francisko (brolio Augustino vienuolyne Smalėnuose (Smolėna), baigė penkias gimnazijos klases ir stojo į [[kamendulų]] vienuolyną Bielianuose prie Varšuvos, kadangi tėvai norėjo išleisti jį į kunigus. Pats D.T. Bačkauskas to nenorėjo ir po metų grįžo namo, o kad išvengtų ėmimo į kariuomenę, pradėjo mokytis vargonininkystės (tuo metu vargonininkai buvo atleidžiami nuo šios prievolės). Per 1863 m. sukilimą 10 mėnesių dirbo sukilėlių žandaru. Vėliau gavo vargonininko vietą Alvito parapijoje, kur pradirbo 17 metų, tačiau dėl kilusių nesusipratimų su vikaru, vyskupo patariamas persikėlė vargoninkauti į Griškabūdį. Prieš gaudamas iš brolio laivakortę į Ameriką, keletą mėnesių išdirbo vyresniuoju „obježčiku“ – mokesčių rinkėju ir tikrintoju. ▼
▲J. [[Šliūpo]] duomenimis, D.T. Bačkauskas pradėjo mokslus Sudargo parapijos mokykloje pas Jurgį [[Čėsną]], vėliau mokėsi Šv. Francisko (brolio Augustino vienuolyne Smalėnuose (Smolėna), baigė penkias gimnazijos klases ir stojo į [[kamendulų]] vienuolyną Bielianuose prie [[Varšuvos]], kadangi tėvai norėjo išleisti jį į kunigus. Pats D.T. Bačkauskas to nenorėjo ir po metų grįžo namo, o kad išvengtų ėmimo į kariuomenę, pradėjo mokytis vargonininkystės (tuo metu vargonininkai buvo atleidžiami nuo šios prievolės). Per 1863 m. sukilimą 10 mėnesių dirbo sukilėlių žandaru. Vėliau gavo vargonininko vietą Alvito parapijoje, kur pradirbo 17 metų, tačiau dėl kilusių nesusipratimų su vikaru, vyskupo patariamas persikėlė vargoninkauti į Griškabūdį. Prieš gaudamas iš brolio laivakortę į Ameriką, keletą mėnesių išdirbo vyresniuoju „obježčiku“ – mokesčių rinkėju ir tikrintoju.
Vargoninkaudamas, D.T. Bačkauskas iš lietuvių kalbos į lenkų išvertė „Graudžius Verksmus“, parašė kelias brošiūrėles, kurios buvo išspausdintos Tilžėje. Susidraugavo su Petru Arminu, kai šis baigęs mokslą Veiveriuose, atsidūrė Alvite ir gavo čia mokytojo vietą (spėjama, kad 1865 m.). Abu grodavo duetus: D.T. Bačkauskas – fortepijonu, o Arminas – smuiku, vėliau jie sukūrė ir keletą muzikos kūrinėlių smuikui. Žmonės juos mėgdavo ir kviesdavosi į vestuves.
1868 m. D.T. Bačkauskas vedė [[Teofilę Lukoševičiūtę]], kuri augo ir mokėsi pas savo tėvą [[Vilkaviškyje]]. Kartu jie susilaukė keleto vaikų: Liudvikos (vėliau Savickienė, gyveno Mahanoy City su savo vyru ir vaikais), Prano (Franciškaus, vadovavo [[„Saulės“ spaustuvei]]), Reginos (ištekėjo už L. M. Kaziūno, dviejų vaistinių Shenandoah ir Mahanoy City‘je savininko). Šie vaikai gimė Lietuvoje. Vėliau, jau Amerikoje, gimė Valdas (Vladislovas) (dirbęs redaktoriaus padejėju „Saulėje“) ir jauniausias Viktoras (mokęsis vaistininkystės). Teigiama, kad 33 metų D.T. Bačkauskas su savo žmona ir tik sūnumi Pranu 1879 m. išvyko į [[JAV]].
Atplaukęs į Ameriką, D.T. Bačkauskas apsistojo [[Shenandoah]] mieste, [[Pensilvanijos]] valstijoje. Ten atvykęs D.T. Bačkauskas kurį laiką buvo lenkų-lietuvių parapijos vargonininku ir rašydavo tos parapijos klebonui kun. [[A. Lenarkevičiui]] pamokslus. Taip pragyventi D.T. Bačkauskas ilgai negalėjo, todėl persikėlė uždarbiauti į [[Baltimorę]]. Ten dirbo šaltkalviu - tipišką pirmųjų atvykėlių amatininkų darbą, taip pat mokėsi siuvėjo amato, o vėliau pats įkūrė siuvyklą, kitaip lietuvių tarpe vadinama „kriaučių šapa“. Siuvėjo amatas buvo populiarus, nes Amerikoje buvo labai išplitusi prekyba drabužiais. 1898 m. tokių lietuviškų „šapų“ vien Brukline buvo apie 40.
1883 m. kviečiamas kun. Pito, D.T. Bačkauskas atvyko į [[Buffalo]] ir tapo mokytoju Šv. Stanislavo parapijoje, kur daugiau kaip dvejus metus mokė paskutinįjį kursą baigiančius lenkų vaikus. Atsiradus lenkų laikraščiui
1886 m. [[J. Paukščiui]] paskelbus, jog yra ieškomas redaktorius lietuviškam laikraščiui
D.T. Bačkauskas šiose pareigose išbuvo virš dviejų metų iki 1888 balandžio 25 d. Galutinai susipykęs su laikraščio leidėjais, jis vėl nuvyko į Shenandoah vargonininkauti Šv. Kazimiero parapijoje.
| |||