Povilas Januševičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 22:
Antras sūnus septynių vaikų miestiečių Magdalenos ir Kazimiero Januševičių šeimoje. Baigė [[Rygos gimnazija|Rygos gimnaziją]]. [[1886 m.]] įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]], kurią baigus [[1890]] m. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į [[Linkuva|Linkuvą]]. [[1894 m.]] savo lėšomis pradėjo studijas [[Peterburgo dvasinė akademija|Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje]], kurią baigė [[1898]] m.
[[1898]]–[[1919]] m. Kauno kunigų seminarijos [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]], homiletikos dėstytojas. Nuo [[1918]] m. [[Kauno vyskupija|Kauno vyskupijos]] cenzorius, oficiolas. [[1919 m.]] senamiesčio [[Kauno Švč. Trejybės (Seminarijos) bažnyčia|
Padėjo [[Jonas Jablonskis|J. Jablonskiui]] redaguoti [[Antanas Juška (1819)|A. Juškos]] lietuvių kalbos žodyną. Išleido rašybos vadovėlių („Trįs lekcijos geram išsimokinimui puikjai rašyti“ [[1900]] m.) Sekdamas [[Kazimieras Jaunius|K. Jauniaus]] gramatika parašė vadovėlius „Naujas lietuviškas kalbamokslis“ [[1903]] m., „Senasis lietuviškas kalbomokslys“, „Santaika (sintaxis) lietuviškoje kalboje“, abu [[1905]] m. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje („[[Lietuvių laikraštis]]“, „Viltis“, „[[Vilniaus žinios]]“, „Draugija“ ir kt.) Daug prisidėjo redaguodamas pirmąjį moterų laikraštį „Lietuvaitė“ (1910–1914). Periodikoje iki pirmo pasaulinio karo daug rašęs apie verslumą, kooperaciją; realiame gyvenime buvo aktyvus vartotojų draugijų šalininkas. Parašė dienoraštį „Visokių atsitikimų sąrašas: 1895–1898“, išleistas 2004 m.<ref>{{VLE|VIII|530|[[Algirdas Sabaliauskas (1929)|Algirdas Sabaliauskas]]|Povilas Januševičius}}</ref>
| |||