Goniondzas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIX a.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1513]] m. gyvenvietė priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Trakų vaivadija]]i, o nuo [[1513]] m. iki [[1569]] m. [[Liublino unija|Liublino unijos]] [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkės vaivadijai]]. [[1358]] m. [[rugpjūčio 14]] d. pirmą kartą paminėtas miesto vardas. [[1382]] m. [[gruodžio 2]] d. [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikščiai]] broliai [[Zemovitas IV]] ir [[Janušas I Senasis]] dovanojo šias žemes [[Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinui]]. [[1402]] m. šias vietoves jie atsipirko, bet tuo pačiu metu kryžiuočiai šias žemes pardavė ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. Nuo to laiko šios žemės tapo ginčų židiniu tarp [[Mazovijos kunigaikštystė]]s ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]]. Gyvenvietė atsidūrė pasienio žemėse, kurias vienu ar kitu metu valdė tai vieni tai kiti dvarininkai, kur galiojo abiejų valstybių įstatymai. [[1430]] m. [[Vytautas Didysis]] gyvenvietėje įsakė įkurti parapiją ir bažnyčią. [[1501]]–[[1506]] m. gyvenvietę valdė [[Lietuvos dvaro maršalka]] [[Mykolas Glinskis]]. [[1511]] m. [[gegužės 4]] d. [[Mikalojus Radvila II]] gyvenvietės pilyje įkūrė koplyčią. [[1529]] m. [[balandžio 23]] d. [[Žygimantas Senasis]] padovanojo aplinkines vietoves savo sūnui [[Žygimantas Augustas|Žygimantui Augustui]]. [[1547]] m. [[vasario 15]] d. gyvenvietei suteiktos miesto teisės. [[1551]] m. mieste panaikinti [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]] įstatymai. Nuo [[1569]] m. iki [[1795]] m. priklausė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] [[Mažosios Lenkijos provincija|Mažosios Lenkijos provincijos]] [[Palenkės vaivadija (ATR)|Palenkės vaivadijai]]. [[1621]] m. [[gegužės 28]] d. mieste kilo gaisras. [[1669]] m. miesto parapija įtraukiama į Augustavo dekanato sudetį. [[1765]] m. mieste buvo 243 namai ir 1500 gyventojų. [[1775]] m. pradėta statyti nauja medinė bažnyčia. [[1795]]–[[1807]] m. priklausė [[Prūsijos karalystė]]s [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[1799]] m. mieste gyveno 1373 gyventojai iš kurių 498 buvo žydai. [[1807]]–[[1914]] m. priklausė [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Gardino gubernija]]i. [[1878]] m. mieste gyveno 2943 gyventojai iš kurių 1880 buvo žydai. [[1897]] m. mieste gyveno 3402 gyventojai. [[1914]]–[[1919]] m. priklausė [[Vokietijos imperija|Vokietijos imperijos]] [[Oberostas|Oberosto]] sričiai. [[1919]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija|Lenkijos]] [[Balstogės vaivadija]]i. [[1939]]–[[1941]] m. miestas buvo prijungtas prie [[Tarybų Sąjunga|Tarybų Sąjungos]] [[Baltarusijos TSR]]. [[1941]]–[[1945]] m. priklausė [[Trečiasis Reichas|Trečiajam Reichui]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] sugriauta apie 80% miesto. Nuo [[1945]] m. priklauso [[Lenkija]]i. [[1945]]–[[1975]] m. priklausė [[Balstogės vaivadija (Lenkija)|Balstogės vaivadijai]], [[1975]]–[[1998]] m. priklausė [[Lomžos vaivadija]]i.