Mandžiūrija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Mandž(i)ūrija''' (romanizuotai mandžiūrų kalba ''Manju'', supapr.kin. 满洲; tradicine kin. 滿洲; [[pinyin]] Mǎnzhōu; {{Ru|Маньчжурия}}, mong. ''Манж''), - – didelis istorinis regionas [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], dažnai laikomas [[Didžioji stepė|Didžiosios stepės]] ryčiausia dalimi.

Istorinė Mandžiūrija šiuo metu yra padalinta tarp dviejų valstybių, - – [[Kinija|Kinijos]] ir [[Rusija|Rusijos]]. Mandžiūrija siaurąja prasme yra laikoma tik Kinijos Mandžiūrija, t. y. [[Šiaurės rytų Kinija]] (dar vadinama '''Vidine Mandžiūrija'''). Rusiškoji Mandžiūrijos dalis (kartais įskaitant [[Sachalinas|Sachaliną]]) dar vadinama '''Išorine Mandžiūrija'''.

Rytuose Mandžiūrija ribojasi su [[Ochotsko jūra]] ir [[Japonijos jūra]], pietryčiuose ribojasi su [[Korėja]], pietuose ją uždaro [[Bohajaus jūra]] ir [[Geltonoji jūra]], pietryčiuose yra [[Istorinė Kinija]]. Vakaruose nuo [[Mongolijos plynaukštė]]s ją skiria [[Chingano kalnagūbris]], šiaurėje nuo [[Sibiras|Sibiro]] skiria [[Stano kalnagūbris]]. Nuo [[Korėja|Korėjos]] ji atskirta [[Čangbajaus kalnai|Čangbajaus kalnų]]. Regiono rytuose, palei jūrą, yra [[Sichote Alinis]].

Vasarą temperatūra yra aukšta, beveik tropinė. Vidutinė liepos tamperatūratemperatūra siekia 31 laipsnį. Vasaros pasižymi ypač didele drėgme. Žiemos, tuo tarpu, yra labai šaltos, ir šaltį atneša šiaurės bei šiaurės vakarų vėjai. Vietomis minimali temperatūra gali siekti -30 laipsnių. Dėl specifinių gamtos sąlygų žiemą čia beveik nesninga.

Dėl gana atšiaurių sąlygų Mandžiūrija labai ilgą laiką buvo primityvų gyvenimą gyvenusių tautų teritorija. Tos tautos vertėsi medžiokle, žvejyba ir gamtos gėrybių rinkimu. Jos beveik visos priklausė [[Tungūzų kalbos|tungūzų kalbinei grupei]]. Gyventojai, skirtingai nei Mongolijos plynaukštėje, pasižymėjo gana sėsliu gyvenimo būdu. Nepaisant to, jos dažnai keldavo grėsmę pietuose esančioms valstybėms - – [[Kinija]]i ir [[Korėja]]i. Manoma, kad šiaurės Korėjos tautos ([[pujo]], [[kogurio]] ir kitos) kilo iš Mandžiūrijos ir buvo tungūzai.

* [[Donghu]] ([[kinų kalba|kin.]] 东胡) - – III a. pr. m. e. Juos vėliau nugalėjo ir Mandžiūriją kontroliavo [[šiongnu]] iš Mongolijos plynaukštės.

* [[Vuhuan]] ([[kinų kalba|kin.]] 烏桓) - – donghu palikuonys, įsigalėję pirmaisiais mūsų eros amžiais.

* [[Sianbai]] ({{Ru|сяньби}}; {{en|Xianbei}}) - – donghu palikuonys, įsigalėję Mandžiūrijos regione nuo III a. ir įgiję hegemoniją taip pat ir [[Mongolijos plynaukštė]]je.

* Rytinėje mandžiūrijojeMandžiūrijoje nuo pirmųjų mūsų eros amžių buvo įsigalėję [[sušenai]], kuriuos apie V a. pakeitė [[mohe]]. Šios gentys daug kariavo su [[Korėja|Korėjos]] valstybe [[Kogurio]].

* [[Kumo ši]] ([[kinų kalba|kin.]] 庫莫奚) - – po gana ilgo [[Kinija|Kinijos]] viešpatavimo, maždaug 755-847 755–847 m. buvo stipriausia jėga Mandžiūrijoje, organizavusi įvairius sukilimus prieš Kinijos valdžią. Galiausiai jie buvo sutriuškinti Kinijos pajėgų.

* [[Kidaniai]] ({{Ru|кидани}}; {{en|Khitans}}) - – giminingi kumo ši, įgavo hegemoniją Mandžiūrijoje po šių sutriuškinimo ir [[Tang dinastija|Tang Kinijos]] nusilpimo. 916 – 1125 916–1125 m. jie įkūrė galingą [[Liao valstybę]], kuri valdė pietinę Mandžiūriją.

* [[Džurdžėnai]] ({{Ru|чжурчжени}}; {{en|Jurchens}}) - – buvo rytinių Mandžiūrijos tautų (greičiausiai sušenų ir mohe) palikuonys. Po kidanių nusilpimo, jie įkūrė [[Džin]] valstybę (1115 – 12341115–1234), kuri valdė ne tik Mandžiūriją, bet ir Šiaurinę Kiniją.

Tuo metu visa Mandžiūrija priklausė Čing Kinijos imperijai. Jos sienos su Rusija buvo užtvirtintos [[1689 ]] m. Nerčinsko sutartimi, ir šiaurinė riba ėjo ties [[Stano kalnagūbris|Stano kalnagūbriu]], t. y. ties geografine Mandžiūrijos riba. Tačiau nuo XVIII a. rusai nepastebimai kolonizavo menkai kontroliuojamą šiaurės mandžiūrijąMandžiūriją, o [[1858 ]] m. privertė Kiniją pasirašyti Aiguno sutartį, kuria Mandžiūrija buvo padalinta, ir visa teritorija už Amūro upės atiteko Rusijai. Šio padalijimo klausimas nėra išspręstas ir dabar, kuris reiškiasi kaip [[Kinijos-Tarybų Sąjungos pasienio konfliktas]].

Nuo I[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], Kinijai subyrėjus, Kinijos Mandžiūriją valdė [[Džang Zuolinas]]. Tačiau [[1931 ]] m. [[Japonija]] okupavo Kinijos Mandžiūriją, įkurdami marionetinę [[Mandžukas|Mandžuko]] valstybę.

Po II[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Mandžiūrija sugrąžinta [[Kinijos Liaudies Respublika]]i ir tapo [[Šiaurės rytų Kinija]], padalinta į tris provincijas.