|
}}
'''Kolainiai''' – kaimas [[Kelmės rajono savivaldybė]]s teritorijoje, prie kelio {{KK223}}, 5 km į pietvakarius nuo [[Užventis|Užvenčio]], [[Venta|Ventos]] aukštupyje, gražioje kalvotoje vietovėje. Seniūnaitijos centras.
Stovi [[Kolainių Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno karalienės bažnyčia]] (atstatyta, pašventinta 1997 m.), [[Kolainių Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė|Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė]] (įrengta [[1940]] m.), veikia [[Kolainių pagrindinė mokykla]], medicinos punktas, biblioteka.
== Istorija ==
[[1257]] m. [[Mindaugas|Mindaugo]] užrašuose minima Kolainių (''Kulene'') žemė, tapatintina su [[Kolainių pilis|Kolainių pilimi]] apie Jurbarką. [[1512]] m. minimas [[Kolainių dvaras]]. [[XVI a.]] viduryje pradėjo veikti [[Kolainių evangelikų reformatų bažnyčia]] (iki [[1785]] m.), [[1740]] m. – katalikų bažnyčia, uždaryta po [[1864]] m. [[1750]] m. J. Adamkavičius su žmona, nesulaukę palikuonių, visą dvaro žemę su aplinkiniais kaimais užrašė [[karmelitai|karmelitams]], įsteigė vienuolyną ir pastatydino jam pastatus. Jonas Adamkevičius mirė [[1763]] m., tuomet dvarą perėmė vienuolyno viršininkas [[Benediktas Paulavičius]]. Jo žinioje buvo dvaras, 14 kaimų, iš viso apie 300 valakų žemės.
Valdomas vienuolyno Kolainių miestelis išaugo. Uždarius [[jėzuitai|jėzuitų ordiną]], [[1797]] m. Kolainių karmelitai perėmė jėzuitų [[Kražių gimnazija|Kražių gimnaziją]]. [[1817]] m. Kolainiuose įkūrė ir iki [[1835]] m. išlaikė 6 klasių apskrities mokyklą, [[1828]]–[[1831]] m. gimnazija, į kurią iš Kražių perkėlė apie 100 mokinių. Joje gimnazistai mokėsi [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[prancūzų kalba|prancūzų kalbų]], [[fechtavimas|fechtavimo]], [[muzika|muzikos]]. [[1831]] m. ją baigė [[Laurynas Ivinskis]], mokėsi [[Serafinas Laurynas Kušeliauskas]]. Mokykla klestėjo, bet po [[1831 sukilimas|1831 m. sukilimo]], kai daug mokinių prisijungė prie sukilėlių, [[1835]] m. caro valdžia ją uždarė.
[[1831]] m. Kolainiuose veikė [[Juozapas Sirevičius|J. Sirevičiaus]] sukilėlių būrys, prie Kolainių įvyko susirėmimų su [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s daliniais. Po [[1863 sukilimas|1863 m. sukilimo]] rusų valdžia uždarė ir patį vienuolyną. Į jį atkelti kolonistai [[stačiatikiai]] iš [[Sibiras|Sibiro]] – [[Blagoveščenskas|Blagoveščensko]] miesto. Kurį laiką ir bažnytkaimį bandyta vadinti '''''Blagoveščenskoje''''' ({{ru|Благовещенское}}). Stačiatikiai [[1867]] m. [[katalikai|katalikų]] bažnyčią perstatė į [[cerkvė|cerkvę]], naudojosi buvusio vienuolyno pastatais.
[[XIX a.]] pabaigoje – [[XX a.]] pradžioje veikė paštas, teismas, kelios parduotuvės. [[1905]] m. gyventojai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išrinko naują. [[1922]] m. cerkvė pertvarkyta į katalikų bažnyčią, [[1942]] m. pastatyta nauja medinė [[Kolainių Dievo Motinos ikonos „Smolenskaja“ cerkvė]].
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] buvo nedidelis saldainių fabrikas. Po karo Kolainių apylinkėse veikė Prisikėlimo apygardos Lietuvos partizanai. [[1953]]-–[[1992]] m. [[tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė]]. [[1948]] m., [[1949]] m. ir [[1951]] m. [[TSRS]] valdžia ištrėmė 8 kaimo gyventojus. {{šaltinis|<ref>{{VLE|X|359||Kolainiai}}}}</ref>
{{adm2|3}}
|
