10:38, 17 balandžio 2012 versija taisyti ZéroBot (aptarimas \| indėlis) Botai 52 176 keitimai S r2.7.1) (robotas Pridedama: zh:舍杜瓦 ← Prieš tai darytas keitimas		15:50, 24 rugpjūčio 2012 versija taisyti anuliuoti Chill Out, Have No Doubt (aptarimas \| indėlis) 3 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 31: == Istorija == Gyvenvietė yra minima nuo [[1529]] m., kai buvo ~~įsteigta~~įkurta [[Šeduvos bažnyčia]]. [[1542]] m. jau vadinama miestu. [[1654]] m. [[birželio 25]] d. gavo [[Magdeburgo teisė\|Magdeburgo teises]]. Miestui buvo suteikta savivalda su [[burmistras\|burmistro]] ir tarėjo bei [[vaitas\|vaito]] ir skolininkų [[teismas\|teismais]]. Buvo suteiktas [[Šeduvos herbas]]. [[1775]] m. seniūnija kartu su miestu padovanota [[kunigaikštis\|kunigaikščiui]] [[Stanislovas Poniatovskis\|Stanislovui Poniatovskiui]]. Po [[1776]] m., panaikinus mažesnių miestelių Magdeburgo teises, [[1779]] m. kunigaikštis su miestiečiais pasirašė sutartį, kuria Šeduvai buvo palikta savivalda. Miestas dažnai degė ([[1678]] m., [[1795]] m., [[1798]] m.). Po [[1795]] m. gaisro buvo išleista speciali instrukcija, kurioje nurodyta, kad naujai planuojant sklypus, reikia kiek ištiesinti senąsias [[posesija]]s taip, kad nebūtų pažeistos turgaus aikštės ir gatvių linijos. Buvo uždrausta statyti namus be kaminų. Gyvenamųjų namų fasadai turėjo būti atsukti į turgaus ar gatvės pusę. Miestelėnai, kurie neišgalėjo prie turgaus aukštės statyti geresnių namų, privalėjo savo sklypus parduoti. Iki [[baudžiava\|baudžiavos]] panaikinimo Šeduva buvo vienintelis [[Lietuva\|Lietuvos]] miestelis, išsikovojęs miesto teises ir pagal įstatymus prilygstąs apskrities miestams. Eilutė 41: Po [[1863 m. sukilimas\|1863 m. sukilimo]] numalšinimo [[rotušė]]je buvo įkurta [[stačiatikiai\|stačiatikių]] [[cerkvė]]. [[1870]] m. cerkvę nutarta statyti aikštės viduryje (architektas [[U. Golinevičius]]). [[1879]] m. ji pastatyta miesto centrinėje aikštėje vietoj ten stovėjusio jubiliejinio paminklo, skirto [[Roma\|Romos]] [[popiežius\|popiežiaus]] nuncijaus atvykimui pažymėti. [[1934]] m. cerkvė buvo nugriauta. Mieste vystėsi pramonė ir plėtėsi prekyba. Pagrindinės prekės buvo [[grūdas\|grūdai]], [[Linas\|linai]], sėmenys, [[~~kiaulė~~kiaulės]]s ir [[žąsis\|žąsys]]; vykdavo arklių turgus. Buvo gausybė užvažiuojamųjų kiemų. [[1871]]–[[1873]] m., nutiesus [[Radviliškis\|Radviliškio]]–[[Daugpilis\|Daugpilio]] geležinkelį, pagrindine prekių ir keleivių pervežimo bei pašto ryšių linija tapo [[geležinkelis]]. [[XIX amžius\|XIX a.]] pabaigoje Šeduvoje, be [[Vėjo malūnas\|malūnų]], dar buvo statomi sandėliai. Apie 12 to meto [[pirklys\|pirklių]] turėjo antros [[gildija\|gildijos]] pažymėjimus. [[1897]] m. [[žydai]] Šeduvoje sudarė 61 % gyventojų ir vyravo beveik visose ūkinės veiklos srityse. [[1946]] m. [[rugpjūčio 3]] d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Sovietmečiu veikė gamybinių įmonių kombinatas, siuvimo fabrikas, tarybinis ūkis-technikumas [[Raudondvario dvaras (Radviliškis)\|Raudondvario dvare]].

Šeduva: Skirtumas tarp puslapio versijų