Lucijus Kornelijus Sula: Skirtumas tarp puslapio versijų

S (r2.7.2) (robotas Pridedama: fa:لوسیوس کورنلیوس سولا)
 
=== Buvimas konsulu ir pirmas žygis į Romą ===
Konsulu tapęs Sula išsiruošė vėl į Rytus, Senato paskirtas kariauti [[Pirmasis Mitridato karas|Pirmąjį Mitridato karą]]. Tačiau Romoje jis paliko problemą. Marijus nebuvobuvo senas, bet jis vis tiek turėjo ambicijų vesti armijas prieš karalių [[Mitridatas VI iš Ponto|Mitridatą VI iš Ponto]]. Jis įtikino tribūną [[Publijus Sulpicijus Rufas|Publijų Sulpicijų Rufą]] sušaukti asamblėją, kuri atšaukė Senato sprendimą paskirti vadovauti Sulą. Sulpicijus pasinaudojo asamblėjomis išvaryti senatorius iš Romos Senato, kol neliko pakankamai senatorių sudaryti ''quorum''. Smurtas forume tęsėsi, ir kilmingųjų pastangos surengti Sulpicijui linčo teismą, panašų į brolių Grakchų ir [[Lucijus Apulėjus Saturninas|Lucijaus Appulėjaus Saturnino]], buvo sustabdyti jo [[gladiatorius|gladiatoriškos]] sargybos. Sula turėjo slėptis Marijaus namuose ir tikriausiai asmeniškai maldauti sustabdyti prievartą, bet nesėkmingai. Šiose riaušėse žuvo Sulos žentas.
 
Sula pabėgo iš Romos ir nuvyko į pergalingų Italų karo veteranų stovyklą pietinėje Italijoje, belaukiančių persikėlimo į Graikiją. Jis paskelbė kokių prieš jį buvo imtasi priemonių, ir kariai užmėtė akmenimis asamblėjos pasiuntinius, atvykusius pranešti, kad vadovavimas Mitridato karui perduodamas Marijui. Tada Sula su šešiais ištikimiausiais legionais išžygiavo į Romą. Tai buvo negirdėtas įvykis. Joks generolas prieš jį nekirto miesto ribų su armija. Tai buvo taip neetiška, kad dauguma jo karininkų (išskyrus [[Lukulas|Lukulą]]), atsisakė jį lydėti. Sula teisinosi tuo, kad Senatas neveiksnus ir ''[[mos maiorum]]'' buvo sulaužyta pažeidus tų metų konsului kariauti to meto karus. Ginkluoti gladiatoriai negalėjo pasipriešinti kareiviams ir nors Marijus pažadėjo laisvę kiekvienam vergui, kuris kausis su Sula, buvo priverstas su pasekėjais palikti miestą.
Anoniminis naudotojas