Šilinis viržis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Šilinis viržis''' ({{la|Calluna vulgaris}}, {{de|Besenheide}}, {{en|Common Heather}})  – [[Erikiniai|erikinių]] (''Ericaceae'') šeimos, viržio ({{la|Calluna}}) genties vienintelė rūšis.

Nedidelis krūmokšnis, apie 0,2-0,7  m aukščio, pradedantis žydėti liepos antroje pusėje. [[Žiedynas]]  – vienašalė, daugiažiedė, tanki [[kekė]]. [[žiedas|Žiedai]] smulkūs, nusvirę, su trumpu koteliu, taisyklingi, keturnariai. Į taurelę panašios 4 sutankėjusios pažiedės. Tikroji taurelė primena vainikėlį, nes jos lapeliai žiede stambiausi, spalvoti (rausvi ar violetiniai, retai balti), blizgantys. [[vainiklapis|Vainiklapiai]] dukart trumpesni už taurėlapius (2  mm ilgio), dviskiaučiai. [[kuokelis|Kuokeliai]] 8; dulkinės su rageliais ir pakabučiais. [[Vaisius]]  – rutuliška [[dėžutė (vaisius)|dėžutė]], apaugusi baltais šeriškais plaukeliais; joje sunoksta daug smulkių [[sėkla|sėklų]]. [[Stiebas]] sumedėjęs, šakotas, visos šakelės stačios. [[lapas|Lapai]] smulkūs, pailgi, tribriauniai, visžaliai, bekočiai, pliki arba plaukuoti, ant šakelių jų 4 išilginės eilės. Žydi [[liepa|liepos]]  – [[rugsėjis|rugsėjo]] mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklas išnešioja vėjas.

Auga sausuose miškuose (pušynuose, beržynuose), taip pat viržynuose, pelkėse, durpynuose, smėlynuose. Mėgsta rūgščius, nelabai derlingus [[dirva|dirvožemius]]. Šaknys sudaro [[mikorizė|mikorizę]] (viržis gauna vandenį su druskų tirpalu, o [[grybas]]  – žaliuose lapuose susintetintus organinius junginius). Žiedai išskiria [[nektaras|nektarą]], renkamą įvairių vabzdžių, ypač [[bitė|bičių]]. Tai vėlyvo sezono medunešis. [[Medus]] tamsios spalvos ir kartoko skonio, dėl to nelabai kokybiškas. Viržis tinka želdiniams, taip pat sausoms puokštėms. Žiedų arbata kvapni, ją galima gerti ir sveikiems, ir ligoniams. Augalas [[vaistiniai augalai|vaistinis]], [[dažiniai augalai|dažinis]].