Sergejus Diagilevas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: la:Sergius Djagilev
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Kontraversišk- keičiama į kontroversišk- (žr. http://www.vlkk.lt/lit/7771).
Eilutė 57:
Diagilevas pradėjo statyti kompozicijas pagal vėlyvąją [[Nikolajus Rimskis-Korsakovas|Nikolajaus Rimskio-Korsakovo]] kūrybą, tokias operas kaip „Gegužės naktis", „Auksinis gaidelis". Diagilevo baletinė versija orkestrinei siuitai „Šecherezada" sukėlė Nikolajaus Rimskio-Korsakovo našlės įniršį; ji vėliau atvirais laiškais, publikuojamais spaudoje, priekaištavo Diagilevui. Diagilevas savo pastatymams panaudojo muziką iš [[Nikolajus Čerepninas|Nikolajaus Čerepnino]] (Narcizas ir aidas [[1911]] m.), [[Klodas Debiusi|Klodo Debiusi]], [[Morisas Ravelis|Moriso Ravelio]] ([[Dafnis ir Chloja]]) 1912 m., [[Erikas Satie]] („Paradas" [[1917]] m.), [[Manuelis de Falla]] („Trikampė skrybėlė" [[1917]] m.) ir kiti. Jo choreografas Michailas Fokinas dažnai pritaikydavo muziką baletui. Diagilevas taip pat dirbo su šokėju ir choreografu [[Leonidas Miasinas|Leonidu Miasinu]]. „Rusų baleto" meniniu vadovu taip pat buvo Leonas Bakstas, kartu jie sukūrė techniškai sudėtingą baleto formą su šou elementais, kuria buvo siekiama apeliuoti į bendrąją publiką, ne tik išsirtinai į aristokratiją. Jo baletai turėjo itakos „art decaux" stiliui.
 
Reikšmingiausias Diagilevo bendradarbis muzikos srityje buvo [[Igoris Stravinskis]]. Diagilevas išgirdęs ankstesnius Stravinskio darbus buvo sužavėtas ir papraše pritakyti porą Frederiko Šopeno kūrinių „Rusų baletui". Igoris Stravinskis sukūrė muziką reikšmingiausias Sergejaus Diagilevo baletams „Petruška" ir „Ugnies paukštė" ([[1911]] m.), „Šventasis pavasaris" ([[1913]] m.). „Šventasis pavasaris buvo vienas kontraversiškiausiųkontroversiškiausių Diagilevo baletų. Jo siužetas rėmesi pasakojimu apie pirmykštės pagonių genties mergelės paaukojimo per pavasario ritualą siužetu. Neįprasti šokiai, vaizduojantys pirmykštės genties apeigas piktino ir žavėjo žiūrovus, todėl per spektaklius publika dažnai būdavo pasidalijusi į 2 stovyklas.
 
Sergejus Diagilevas mirė 1929 m. rugpjūčio mėn. 19 d. Venecijoje, Italijoje.