Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

| logo = lfls logotipas.jpg

„Sveikame kūne  – sveika siela“ ({{la|In corpore sano mens sana}}) - – devizas, kuriuo vadovaujasi Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga nuo LFLS pirmininko, legendinio lakūno, 10-ies sporto šakų pradininko Lietuvoje Kpt. [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] laikų.

Tarpukariu, atkūrus Lietuvos valstybę, nors ir buvo daugybė politinių ir tarptautinių neaiškumų, atgimstantis Lietuvos kraštas sulaukė aktyvių, ryžtingų, Tėvynę mylinčių žmonių. [[Steponas Garbačiauskas|Stepono Garbačiausko]] parvykusio iš Maskvos, [[Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė|Elenos Kubiliūnaitės  – Garbačiauskienės]] iš Sankt Peterburgo, [[Karolis Dineika|Karolio Dineikos]] iš Tartu, [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] iš JAV ir kitų sportininkų, savo entuziazmu ėmusių kurti Lietuvos sportą, o kartu ir Lietuvos sporto organizacijas.

Įkūrus šią sporto organizaciją iškart joje pradėjo burtis visi tautiečiai sportininkai iš visos Lietuvos ir Pasaulio, tokie kaip legendinis tarpukario krepšininkas, išeivijos lietuvis, pirmasis olimpinis krepšinio čempionas (1936  m.), Europos krepšinio čempionas (1937  m.) [[Pranas Lubinas|Pranas Lubinas]]. Automobilių sporto ir medžioklės mėgėjas, operos solistas, tenoras [[Kipras Petrauskas|Kipras Petrauskas]]. Režisierius, karininkas, operos solistas, bosas [[Petras Oleka|Petras Oleka]]. Kauno rinktinės šaulių vadas, generolas leitenantas [[Jonas Jurgis Bulota|Jonas Jurgis Bulota]], Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir viršininkas, gydytojas, archeologas, generolas [[Vladas Nagevičius|Vladas Nagius  – Nagevičius]]. Kauno burmistras [[Jonas Vileišis|Jonas Vileišis]] ir kiti iškilūs to meto sportininkai, šauliai, kariai, karininkai, patriotai, valdžios atstovai kurie ėmėsi naujos jaunimui ir visai tautai reikšmingos sportinės veiklos.

Organizacija, turėjusi didžiausią įtaką Lietuvos sporto raidai, buvo įkurta Kaune [[1919]] m. [[gegužės 18]] d. kaip '''Lietuvos sporto sąjunga'''.

[[1920]] m. rugpjūčio mėn. nutarta, kad tik fizinis lavinimasis padeda išugdyti profesionalius, stiprius lietuvius sportininkus ir yra kiekvieno žmogaus viena iš pagrindinių sveikatos stiprinimo formų, todėl nuo [[1920]] m. [[rugsėjo 15]] d. organizacija pervadinta į '''Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą'''. Jos nariai tarpukariu aktyviai propagavo sportą Lietuvos karių ir šaulių tarpe bei drauge su jais varžydavosi įvairiose sporto šakų (futbolo, krepšinio, bokso, lengvosios atletikos, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, beisbolo, lauko teniso ir kt.) žaidynėse.

Visos varžybos bei renginiai buvo aprašyti pirmajame [[1922]]  m. pradėtame spausdinti LFLS leistame Lietuvos sporto žurnale „[[Lietuvos sportas]]“. Jis teikė informaciją apie Lietuvos sportinį gyvenimą, davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles.

LFLS dėka kūno kultūra tapo pakilia visuomenės dvasia. Kūrėsi įvairūs LFLS sporto klubai. Tarpukariu LFLS turėjo daugybę sporto stadionų, sporto bazių. Gausėjo LFLS komandų skaičius visoje Lietuvoje.

[[1922]]  m. kovo 22 d. LFLS iniciatyva, visos jaunos sporto ir sporto šakų organizacijos įkūrė Lietuvos sporto lygą ir pastaroji 1924  m. gegužės 25 d. tapo tarptautinio olimpinio komiteto nariu (TOK). Tai buvo esminė sąlyga atkuriant po okupacijos 1991  m. rugsėjo 18 d. [[Lietuvos tautinis olimpinis komitetas|Lietuvos tautinio olimpinio komiteto]] (LTOK) narystę [[Tarptautinis olimpinis komitetas|Tarptautiniame olimpiniame komitete]] (TOK).

== Pasiekimai ==

Aktyviai LFLS propagavo Lietuvoje basketbolo (dabar - – krepšinio) žaidimą. Pačios pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje buvo sužaistos [[1922]] m. [[balandžio 23]] d. Kaune. Per jas susitiko laikinosios sostinės rinktinė ir Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) komanda. Istorinį mačą rezultatu 8:6 laimėjo LFLS ekipa, kuri ir tapo pirmaisiais Lietuvos krepšinio čempionais ir nuo tada balandžio 23-ioji laikoma oficialia Lietuvos krepšinio gimimo diena.

[[1921]]  m. LFLS suorganizavo pirmąjį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą.

[[1924]]  m. LFLS pirmininkas Steponas Darius iš Kauno miesto valdybos gavo Kauno Ąžuolyne pelkingoje vietoje žemės sklypą. Visą teritoriją nusausino ir pastatė pirmąjį Lietuvoje sporto stadioną, kuris ir dabar pripažįstamas kaip geriausias stadionas Lietuvoje tinkantis įvairioms sporto šakų varžyboms. Po nepriklausomybės atkūrimo stadionui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.

== XXI a. ==

Aktyviai veiklą LFLS pradėjo vykdyti po ilgesnės pertraukos [[2012]]  m.

; Pirmininkai

* [[1919]]–[[1920]]  m. Plk. dr. [[Pranas Sližys]]

* [[1920]]–[[1922]]  m. [[Steponas Garbačiauskas]]

* [[1922]]–[[1927]]  m. Kpt. [[Steponas Darius]]

* [[1927]]–[[1930]]  m. Gen. ltn. doc. [[Jonas Jurgis Bulota]]

* [[1930]]–[[1933]]  m. [[Kęstutis Bulota]]

* [[1933]]–[[1935]]  m. [[Česlovas Butkys]]

* [[1935]]–[[1937]]  m. Staselis

* [[1937]]–[[1939]]  m. Brazaitis

* [[1939]]–[[1940]]  m. Navakas

* [[1997]]–[[2000]]  m. [[Romas Kuzmickas]]

* [[2000]]–[[2008]]  m. [[Romualdas Beresnevičius]]

* [[2008]]–[[2012]]  m. [[Romualdas Venys]]

* nuo [[2012]]  m. balandžio 04d. [[Dovydas Jokubauskis]]

Taip pat vadovauja generalinis sekretorius,