Krikštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JJJJJ (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas JJJJJ pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (JackieBot keitimas)
Eilutė 6:
 
Evangelinėse bendruomenėse ([[radikalioji reformacija|radikaliosios reformacijos]] atstovai) tikima, kad krikštas yra vienas iš dviejų Kristaus paliktų apeigų (kita - šventosios vakarienės šventimas). [[baptistai|Baptistų]], [[sekmininkai|sekmininkų]] ir charizmininkų bendruomenėse krikštijami tik suaugę (sąmoningi) žmonės. Šiose bendruomenėse tikima, kad krikštas yra laisvos valios aktas, išreiškiantis savo gyvenimo paaukojimą Dievui ir prisikėlimą naujam gyvenimui. Čia krikštas nėra siejamas su gimtosios nuodėmės atleidimu.
 
Katalikų Bažnyčia Krikštui priskiria tris prasmes:
 
1. nuodėmių nuplovimas;
 
2. žmogaus įskiepijimas į Kristų ir Jo Bažnyčią;
 
3. žmogaus tapimas Dievo vaiku.
 
Krikšto metu visada dega Velykinė žvakė, simbolizuojanti Prisikėlusį Kristų - Šviesą - Amžinojo gyvenimo ir Išminties. Neužgesinama šviesa, kuri Velykų naktį perskrodė tamsą. Krikšto metu žmogus įskiepijamas į Kristų, vadinasi, žmogus pradeda degti Kristaus dieviškumo ugnimi. Todėl Krikšto žvakė yra uždegama nuo Velykinės žvakės. Pakrikštytasis aprengiamas baltu drabužiu, simbolizuojančiu naują gyvenimą be nuodėmės ir Prisikėlusiojo Kristaus spindintį pavidalą.
Nuo Krikšto momento Tėvo kreipinys "Tu esi mano mylimasis Sūnus" yra skiriamas ne tik Jėzui Kristui, bet kiekvienam naujai pakrikštytajam.
 
 
== Nuorodos ==