Altorius (katalikybėje): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Šalinama: lb,zh,pl,gd,ko,fr,he,li,it,et,de,ja,simple,scn,nl,sv,pt,is,eo,sk,ru,en,no,ca,fi,uk,la,sl,cs,bg,ka,da (strongly connected to lt:Aukuras) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Altorius.jpg|thumb|250px|Romos katalikų bažnyčios altorius]]
'''Altorius''' – šventa katalikų [[Bažnyčia|bažnyčios]] vieta su tam tikros formos [[stalas|stalu]]. Prie altoriaus [[kunigas]] Šv. Mišių metu [[malda|meldžiasi]] ir aukoja [[Šventos Mišios|Šv. Mišių]] auką. Svarbiausia bažnyčios dalis. Anksčiau altorius buvo statomas bažnyčios arba [[Presbiterija|presbiterijos]] viduryje,
Altorius reiškia Jėzaus Kristaus paskutinės vakarienės stalą, prie kurio Viešpats surenka savuosius ir valgo velykinę vakarienę. Tai - Dievo bičiulystės ir bendrystės su žmonėmis ženklas.
Altorius taip pat ir - aukuras. Ant jo aukojama Dievo meilės žmogui auka. Altorius primena Abraomo auką, susišaukia su Jėzumi, kuris paaukoja pats save Dievui Tėvui.
Tačiau svarbiausia - altorius simbolizuoja Kristų - kertinį akmenį. Tai - akmuo, kurį statytojai vertė į šalį, tačiau jis tapo kertiniu. Ant tos uolos stovėdamas tiek žmogus, tiek Bažnyčia yra neįveikiami pasaulio negandoms. Mes buriamės aplink altorių - Kristų. Taip tampame Jo bičiuliais. Atnašos nešamos ant altoriaus yra ne kas kita, kaip mūsų pačių išraiška. Dedame ant altoriaus save pačius. Statydinamės ant Kristaus.
Štai kodėl altorius visada buvo liturgijos centras. Apeigų metu bučiuojamas tik altorius ir Evangelijų knyga - t.y. tik Kristus.
[[Kategorija:Bažnytinė architektūra]]
| |||