Fridtjof Nansen: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 24:
}}
[[Vaizdas:Nansenforanfram.jpg|thumb|250px|Nansenas prie įšalusio „Framo“]]
'''Fritjofas Nansenas''' ({{no|Fridtjof Nansen}}, [[1861]] m. [[spalio 10]] d. Store Frenas prie Kristianijos, dab. [[Oslas]] – [[1930]] m. [[gegužės 13]] d. [[Lysakeris]] prie Oslo) – [[Norvegija|Norvegijos]] keliautojas, okeanografas, [[Arktis|Arkties]] tyrinėtojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas.<ref>{{VLE|XVI|42||Nansen Fridtjof (Fritjofas Nansenas)}}</ref>
== Biografija ==
[[1880]] m. baigė mokyklą, mokėsi zoologijos [[Oslo universitetas|Kristianijos universitete]], nuo [[1897]] m. universiteto profesorius. [[1902]] m. F. Nansenas Kristianijoje įkūrė centrinę okeanografijos laboratoriją. Jis patobulino srovės greičio matavimo metodiką, sukonstravo [[batometras|batometrą]], tikslų [[areometras|areometrą]].
===
[[1888]]–[[1889]] m. su O. Svedrupu ir kitais keturiais keliautojais slidėmis perėjo pietinę [[Grenlandija|Grenlandiją]] iš rytų į vakarus nuo Gyldenveleso fiordo iki Ameraliko fiordo ir nustatė, kad salą dengia ledynai. [[1893]] m. su [[Otas Svedrupas|O. Svedrupu]] laivu „Fram“ išplaukė iš Kristianijos, tikėdamiesi pasinaudodami jūrų srovėmis ir ledų dreifu pasiekti [[Šiaurės ašigalis|Šiaurės ašigalį]]. 1893 m. rugsėjo mėn. į šiaurės vakarus nuo [[Naujojo Sibiro salos|Naujojo Sibiro salų]] laivas įšalo ir ėmė dreifuoti į šiaurės vakarus, artėdamas prie Šiaurės ašigalio. Po metų laivas pasiekė 83<sup>o</sup>24' šiaurės platumos, tačiau pakeitė kryptį. F. Nansenas, supratęs, kad laivu ašigalio nepasieks, laivui vadovauti paliko O. Svedrupą, o pats 1895 m. kovo mėn. su [[Hjalmaras Johansenas|F. H. Johansenu]] ([[1867]]–[[1913]]) šunimis kinkytomis rogėmis patraukė ašigalio link. Po trijų savaičių pasiekę 86<sup>o</sup>14' platumą, turėjo pasukti atgal. Liepos mėn. keliautojai pasiekė [[Prano Juozapo žemė|Prano Juozapo žemę]] ir liko žiemoti. [[1896]] m. pavasarį iškeliavo į pietvakarius, norėdami pasiekti [[Špicbergenas|Špicbergeną]], bet birželio mėn. juos netikėtai surado F. Džaksono britų ekspedicija, su kuria jie [[1896]] m. rugpjūčio mėn. grįžo į Norvegiją. Beveik tuo pačiu metu grįžo ir iš ledo netoli Špicbergeno išsilaisvinęs laivas „Fram“. Dreifo metu atlikti tyrimai paneigė nuomonę, kad [[Arkties vandenynas]] seklus, buvo surasta netgi didelių gelmių, nustatyta vandenyno vandens masių struktūra, atrasta Žemės sukimosi įtaka ledų judėjimui.
=== Politinė veikla ===
▲[[1902]] m. F. Nansenas Kristianijoje įkūrė centrinę okeanografijos laboratoriją. Jis patobulino srovės greičio matavimo metodiką, sukonstravo [[batometras|batometrą]], tikslų [[areometras|areometrą]]. <ref>{{VLE|XVI|42||}}</ref>
▲== Politinė veikla ==
[[1906]]–[[1908]] m. F. Nansenas – pirmasis Norvegijos ambasadorius [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]], po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] – [[Norvegija|Norvegijos]] delegatas [[Tautų sąjunga|Tautų Sąjungoje]], nuo [[1921]] m. rugpjūčio mėn. Tautų Sąjungos Vyriausiasis pabėgėlių komisaras. Siekdamas padėti rusų pabėgėliams, po [[1917]] m. [[Spalio perversmas|Spalio perversmo]] palikusiems tėvynę, įsteigė specialų dokumentą – pabėgėlių identifikacinę kortelę, kuri pradėta vadinti „[[Nanseno pasas|Nanseno pasu]]“. [[1921]] m. organizavo pagalbą badaujantiems Pavolgio gyventojams. Jis organizavo pabėgėlių perkėlimą ir priėmimą po [[1922]] m. [[Turkijos ir Graikijos karas|Turkijos ir Graikijos karo]], dalyvavo paramos operacijose [[1924]] m. perkeliant [[armėnai|armėnų]] kilmės asmenis iš [[Sirija|Sirijos]].
== Įvertinimas ==
* [[1922]] m. apdovanotas [[Nobelio taikos premija]]
* Jo vardu pavadinti:
** [[Nanseno kalnas]], [[Tian Šanis]];
| |||