15:46, 27 sausio 2012 versija taisyti Lazdynas (aptarimas \| indėlis) 51 001 keitimas S Atmestas 213.159.34.229 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (VP-bot keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		13:59, 10 rugpjūčio 2012 versija taisyti anuliuoti Barzdonas (aptarimas \| indėlis) 23 319 keitimai vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 35: == Biografija == Nuo [[1921]] m. gyveno Vilniuje. [[1927]]–[[1931]] m. lankė [[Vytautas Kairiūkštis\|V. Kairiūkščio]] dailės studiją. [[1936]] m. baigė [[VU\|Vilniaus universiteto]] Dailės fakultetą, [[Liudomiras Slendzinskis\|L. Slendzinskio]] mokinys. [[1937]]–[[1938]] m. tobulinosi Valstybiniame rankų darbų institute [[Varšuva\|Varšuvoje]]. [[1931]]–[[1940]] m. (su pertrauka) dirbo mokytoju Vilniaus gimnazijose. 1940 m. dalyvavo „Agitpropo“ veikloje. [[1940]]–[[1941]] m. [[LTSR]] švietimo liaudies komisariato inspektorius. 1940–1941 m. ir [[1944]] m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kooperatyve. 1941–1944 m. Vilniaus gudų muziejaus fondų saugotojas, [[1945]]–[[1946]] m. Etnografijos muziejaus direktorius, [[1946]]–[[1961]] m. Vilniaus dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus vedėjas. [[1946]]–[[1950]] m. [[Vilniaus dailės akademija\|Vilniaus dailės instituto]], [[1957]]–[[1970]] m. dėstė [[LDI\|Lietuvos dailės instituto]], [[1956]]–[[1958]] m. – Vilniaus universiteto dėstytojas. [[1970]]–[[1985]] m. dirbo Paminklų konservavimo institute. Duktė [[Gražina Drėmaitė]], sūnus [[Žvaigždras Drėma]]. == Kūryba == Nuo [[1931]] m. dalyvavo parodose. Individualias parodas surengė [[1980]] m. [[Lietuvos dailės muziejus]] ir [[1981]] m. [[Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus\|M. K. Čiurlionio dailės muziejus]]. Kūryba daugiausia užsiėmė iki [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinio karo]] ir karo metais. Ankstyvieji kūriniai – geometrinės formos, ryškios kontrastingos spalvos, stilizuotos buitinės scenos („Dailininkas“ [[1928]] m., „Skalbėja“ [[1930]] m.) ir futuristinės vizijos („Vilnius 2000-aisiais“ 1928 m.), kuriose taikė koliažą, fotomontažą. Studijuodamas patyrė [[neoklasicizmas\|neoklasicizmo]] įtaką. Nuo ketvirtijo dešimtmečio daugiau dirbo [[grafika\|grafikos]] srityje. Spalvoto [[linoraižinys\|linoraižinio]] technika sukūrė apibendrintų formų stilizuotų natiurmortų, medžio raižiniuose dažniausiai vaizdavo Vilniaus senamiestį („Pamaldusai Vilniaus miestas“, „Vilniaus gotikos fantazija“, abu [[1937]] m.). Peizažai realistiniai, detalaus piešimo, romantinės nuotaikos. 1936–1938 m. apipavidalino lietuvių poetų ([[Juozas Kėkštas\|J. Kėkšto]], [[Ona Miciūtė\|O. Miciūtės]], [[Albinas Žukauskas\|A. Žukausko]]) knygų, kitų leidinių. Sukūrė [[plakatas\|plakatų]], [[ekslibrisas\|ekslibrisų]], scenovaizdžių. Po Antrojo pasaulinio karo lietuvių ir lenkų spaudoje paskelbė straipsnių [[XVIII a.]] pab.- [[XIX a.]] dailės ir architektūros klausimais. Parašė monografijų, studijų apie Vilniaus architektūrą, biografijų „Lenkų dailininkų žinynui“ (''Słownik artystów polskich'' 6 t. 1971–1998 m.). Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir [[Lenkija\|Lenkijoje]]. <ref> {{VLE\|V\|138\|[[Giedrė Jankevičiūtė]]~~, [[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], V t. 138 psl.~~ </ref> == Įvertinimas == * [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]] [[1992]] m. * Vilniaus dailės akademijos garbės daktaras. 1992 m. * Pirmasis Vilniaus garbės pilietis == Bibliografija == * [[Pranciškus Smuglevičius]]. [[1973]] m. * Dingęs Vilnius. 1991 m. * [[Vilniaus Šv. Onos bažnyčia]]. [[Vilniaus katedra\|Vilniaus katedros]] rekonstrukcija [[1782]]–[[1801]] metais. 1991 m. * [[Kanutas Ruseckas]], Vilniaus dailės akademijos leidykla, [[1996]] m. * [[Vilniaus Šv. Jono Bosko bažnyčia\|Šv. Jono bažnyčia]], Vilnius, R. Paknio leidykla, [[1997]] m. ISBN 9986-830-00-1 * Vilniaus namai archyvų fonduose, 6 t., Kultūros paveldo centras, Kultūros paveldo institutas. Vilnius, Savastis, [[1998]]–[[2003]] m. ISBN 9986-420-18-0 (Kn.1 – 1998), ISBN 9986-420-17-2 (Kn.2 – 1998), ISBN 9986-420-18-0 (bendras) * Vladas Drėma laiškai. [[Stanislaw Lorentz]] listy. Vilnius, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998 m. ISBN 9986-571-36-7 * [[Vincentas Smakauskas]]. Vilniaus dailės akademijos leidykla, [[2001]] m. * LDK miestai ir miesteliai. Versus Aureus, [[2007]] m. (archyvinės žinios apie 747 vietoves) Iš Lietuvos teatro istorijos šaltinių. 1761–1853. Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2007 m., ISBN 978-9986-638-88-9 == Šaltiniai ==

Vladas Drėma: Skirtumas tarp puslapio versijų