22:41, 6 rugpjūčio 2012 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 466 keitimai {{SavStr}} ← Prieš tai darytas keitimas		20:24, 9 rugpjūčio 2012 versija taisyti anuliuoti Wejdas (aptarimas \| indėlis) 1 859 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 2: '''Pasaulio miškai''' dengia 31 % sausumos ploto, iš viso 40,3 mln. km². 42 % visų miškų yra [[Drėgnasis atogrąžų miškas\|drėgnieji atogrąžų]], plytintys ties [[pusiaujas\|pusiauju]], 33 % – [[taiga\|taigos]], kurių daugiausiai [[Kanada\|Kanadoje]], [[Aliaska\|Aliaskoje]], [[Skandinavija\|Skandinavijoje]] ir [[Sibiras\|Sibire]], 14 % – [[musoniniai miškai\|musoniniai]] ir 11 % – [[mišrieji ir plačialapiai miškai\|mišrieji ir plačialapiai]]. Apie trečdalis esamų miškų yra [[giria\|girios]] (intensyvios žmogaus veiklos nepaliesti miškai).<ref>''Environmental Science: A Global Concern'', p. 249</ref> Dvi trečiosios miškų plyti dešimtyje valstybių: [[Rusija\|Rusijoje]], [[Brazilija\|Brazilijoje]], [[Kanada\|Kanadoje]], [[JAV]], [[Kinija\|Kinijoje]], [[Kongo Demokratinė Respublika\|Kongo Demokratinėje Respublikoje]], [[Australija\|Australijoje]], [[Indonezija\|Indonzijoje]], [[Sudanas\|Sudane]] ir [[Indija\|Indijoje]]. Pasaulinis miškų plotų kitimas yra neigiamas, jų nykimo tempas (iš iškirstų plotų atėmus natūraliai ataugusius arba atsodintus plotus) 1990–2000 m. laikotarpiu siekė vidutiniškai 67 660 km² (kiek didesnis plotas nei [[Lietuva]]) kasmet, tačiau buvo netolygiai pasiskirstęs tarp valstybių. 10 šalių, kuriuose pastebėtas didžiausias miškų mažėjimas yra [[Brazilija]], [[Indonezija]], [[Sudanas]], [[Mianmaras]], [[Nigerija]], [[Tanzanija]], [[Meksika]], [[Zimbabvė]], [[Kongo Demokratinė Respublika]] ir [[Argentina]]. Tuo tarpu didžiausia miškų plėtra matoma [[Kinija\|Kinijoje]], [[JAV]], [[Indija\|Indijoje]], [[Vietnamas\|Vietname]], [[Ispanija\|Ispanijoje]]. Didžioji dalis nykstančių miškų yra [[~~tropiniai~~Drėgnieji atogrąžų miškai\|~~tropiniai~~atogrąžų]], plytintys [[Afrika\|Afrikoje]], [[Centrinė Amerika\|Centrinėje]] ir [[Pietų Amerika\|Pietų Amerikoje]] bei [[Pietryčių Azija\|Pietryčių Azijoje]], o besiplečiantys – [[Mišrieji ir plačialapiai miškai\|vidutinių platumų]], esantys [[šiaurės pusrutulis\|šiaurės pusrutulyje]].<ref name="fao-t">[http://foris.fao.org/static/data/fra2010/FRA2010GlobaltablesEnJune29.xls Global Forest Resources Assessment 2010: Global Tables], Global Forest Resources Assessment, FAO; tikrinta: 2012-07-11</ref> Beveik 13 % pasaulio miškų yra įtraukti į [[saugoma teritorija\|saugomas teritorijas]], tačiau apsaugos efektyvumas stipriai skiriasi priklausomai nuo valstybės. Tokių teritorijų plotai kasmet plečiasi, daugelis valstybių saugo bent 10 % savo turimų miškų.<ref name="fao-r">[http://www.fao.org/docrep/013/i1757e/i1757e.pdf Global Forest Resources Assessment 2010: Main Report], Global Forest Resources Assessment, FAO; tikrinta: 2012-07-12</ref> Eilutė 8: == Istorija == Manoma, kad prieš 10 000 metų miškai dengė 65,8 mln. km² arba beveik 50 % viso Žemės sausumos ploto. Iki XVIII a. viduryje prasidėjusios [[Pramonės perversmas\|industrinės revoliucijos]] buvo iškirsta apie 16 mln. km² miškų, daugiausiai žemės ūkio tikslais, namų ir [[laivas\|laivų]] statybai.<ref>Norman Christensen. ''The Environment and You''. Pearson Education, 2012, p. 434</ref> ~~Tropiniai~~Atogrąžų miškai XIX a. pabaigoje užėmė apie 12,5 mln. km² ir iki šių dienų yra sumažėję dvigubai.<ref>''Environmental Science: A Global Concern'', p. 250</ref> == Afrika == [[Vaizdas:Africa satellite plane.jpg\|220px\|thumb\|right\|Žalia spalva – afrikos miškai ir [[savana\|savanos]].]] 23 % [[Afrika\|Afrikos]] sausumos ploto yra padengta miškais. Jie sudaro 6,7 mln. km² arba beveik 17 % viso pasaulio miškų. Didžioji dalis plyti [[Užsachario Afrika\|subsaharinėje]] žemyno dalyje ir yra [[~~tropiniai~~Drėgnieji atogrąžų miškai\|~~tropinio~~atogrąžų]] tipo. Per 1980–2005 m. laikotarpį Afrika prarado didžiausią ~~tropinių~~atogrąžų miškų dalį nei bet kuris kitas žemynas.<ref>[http://rainforests.mongabay.com/20afrotropical.htm Afrotropical Realm], Mongabay, 2006-02-04</ref> 2010 metų duomenimis, miškų plotas Afrikoje buvo 10 % mažesnis nei 1990 m. Pagal šalis, miškai sparčiausiai nyko [[Togas\|Toge]] (58 %), [[Nigerija\|Nigerijoje]] (47 %), [[Burundis\|Burundyje]] (40 %), [[Mauritanija\|Mauritanijoje]] (41 %), [[Nigeris\|Nigeryje]] (38 %), [[Uganda\|Ugandoje]] (37 %), [[Gana\|Ganoje]] (33 %), [[Zimbabvė\|Zimbabvėje]] (29,5 %).<ref name="fao-t"></ref> Miškai Afrikoje daugiausiai kertami kurui ([[medžio anglis\|medžio anglies]] gamybai) ir siekiant žemę atlaisvinti žemės ūkio veiklai. Skirtingai nuo kitų regionų, palyginti maža dalis medienos sunaudojama industriniais tikslais.<ref name="fao-r"></ref> Manoma, kad du trečdaliai miškų iškertami mažų, daugiausiai [[natūrinis ūkis\|natūrinių ūkių]].<ref>''Environmental Science: A Global Concern'', p. 251</ref> Medienos eksportas, lyginant su medienos gamyba, yra palyginti mažas. Didžiausios medienos eksportuotojos Afrikoje per pastaruosius 20 metų buvo [[Gabonas]], [[Dramblio Kaulo Krantas]], [[Kongas]], [[Gana]] ir [[Kamerūnas]], o pagrindiniai medienos iš šio žemyno importuotojai – [[Kinija]], [[Prancūzija]], [[Indija]].<ref name="itto">[http://www.itto.int/annual_review_output/ Annual Review Statistics Database], ITTO’s Annual Review and Assessment of the World Timber Situation, ITTO; tikrinta: 2012-07-12</ref> Eilutė 20: == Šiaurės Amerika == [[Vaizdas:Where the Trees Are - NASA Earth Observatory.jpg\|280px\|thumb\|left\|JAV miškai.]] Miškai dengia 33 % [[Šiaurės Amerika\|Šiaurės Amerikos]] teritorijos. Visose trijose pagrindinėse valstybėse ([[Kanada\|Kanadoje]], [[JAV]] ir [[Meksika\|Meksikoje]]) jie pasiskirstę gana tolygiai ir užima apie trečdalį jų ploto. Miškai nyksta tik Meksikoje – jų per 1990–2010 m. laikotarpį sumažėjo 7,8 %, tačiau pastebimos šio proceso lėtėjimo tendencijos. Tuo tarpu JAV yra pranešusios apie nedidelį miškų prieaugį.<ref name="fao-t"></ref> == Centrinė Amerika ir Karibai == 2010 m. duomenimis [[Centrinė Amerika\|Centrinėje Amerikoje]] miškai užėmė 38 % sausumos ploto, tačiau beveik visose regiono valstybėse užfiksuotas jų nykimas. Nuo 1990 m. iki 2010 m. miškų sumažėjo 24,1 %, daugiausiai [[Hondūras\|Hondūre]] (36,1 %), [[Nikaragva\|Nikaragvoje]] (31 %), [[Panama\|Panamoje]] (14 %) ir [[Belizas\|Belize]] (12 %).<ref name="fao-t"></ref> [[Karibų jūros regionas\|Karibų jūros šalyse]] miškai dengia apie 30 % teritorijos. Miškingiausios valstybės yra [[Sent Lusija]] (77 %), [[Sent Vinsentas ir Grenadinai]] (68 %), [[Puerto Rikas]] (62 %), [[Angilija]] (60 %), [[Dominika]] (60 %), [[Bahamai]] (51 %), [[Kaimanų salos]] (50 %). Daugelyje šalių miškų padėtis stabili arba jie plečiasi, tačiau pastebimas nykimas [[Haitis\|Haityje]] bei [[Trinidadas ir Tobagas\|Trinidade ir Toboge]].<ref name="fao-t"></ref> == Pietų Amerika == Eilutė 46: }} [[Pietų Amerika]] turi didžiausius [[~~tropiniai~~Drėgnieji atogrąžų miškai\|~~tripinių~~atogrąžų miškų]] masyvus pasaulyje. Miškai šiame regione užima beveik pusę teritorijos, du trečdaliai jų yra [[Brazilija\|Brazilijoje]]. Per 1990–2010 m. laikotarpį jų plotai sumažėjo 8,67 % arba 821 000 km², labiausiai dėl medžių kirtimo tokiose šalyse kaip Brazilija, [[Argentina]], [[Bolivija]], [[Paragvajus]], [[Ekvadoras]], [[Venesuela]].<ref name="fao-t"></ref> Pagrindinė miškų nykimo priežastis yra plotų atlaisvinimas žemės ūkio veiklai, ypač daugiausiai eksportui auginamoms [[sojos pupelė]]ms ir [[galvijai\|galvijų]] ganykloms. Medienos kompanijos iš pradžių nutiesia kelius į gilesnes miško vietas ir iškerta vertingiausius medžius (kaip kad [[Svietenija\|svietenijas]] arba [[Dalbergija\|dalbergijas]]), o po jų seka maži ūkininkai, išvalantys plotus, kuriuos vėliau superka stambūs ūkininkai.<ref>''Environmental Science: A Global Concern'', p. 251</ref> Eilutė 52: == Australija ir Okeanija == <!-- [[Vaizdas:Australia satellite plane.jpg\|250px\|thumb\|right\|Palydovinė Australijos nuotrauka, kurioje galima matyti miškų susitelkimą pietrytinėje ir pietvakarinėje dalyje bei [[Tasmanija\|Tasmanijos saloje]].]] --> [[Australija\|Australijos]] ir [[Okeanija\|Okeanijos]] valstybių regione pastebimas pasaulio vidurkiui artimas miškų nykimas. 1990–2010 m. jų sumažėjo 3,7 %<ref name="fao-t"></ref>, labiausiai dėl miškų kirtimo [[Papua Naujoji Gvinėja\|Papua Naujojoje Gvinėjoje]] ir [[Saliamono Salos\|Solomono salose]] bei nepalankių klimato sąlygų Australijoje. === Australija === 19 % Australijos sausumos yra padengta miškais, iš viso 1,49 mln. km². 1990–2010 m. jų plotas sumažėjo 3,3 %.<ref name="fao-t"></ref> Pagrindinė miškų nykimo priežastis yra [[sausra\|sausros]] ir [[miško gaisras\|gaisrai]].<ref name="fao-r"></ref> == Azija == Miškai dengia 19 % [[Azija\|Azijos]], neįskaitant [[Rusija\|Rusijos]]) teritorijos. Azijoje jie iš viso užima 5,9 mln. km². 1990–2010 m. laikotarpiu jų plotai plėtėsi (2,8 %), labiausiai dėl pastaraisiais metais vykdomų didelio masto miškų atsodinimo projektų [[Kinija\|Kinijoje]], apėmusių 497 000 km². Miškų padėtis [[Centrinė Azija\|Centrinėje Azijoje]] išlieka stabili, o [[Pietų Azija\|Pietų]] ir [[Pietryčių Azija\|Pietryčių Azijoje]] pastebimas ženklus miškų mažėjimas. Nuo 1990 m. miškai Pietų ir Pietryčių Azijoje sumažėjo 9,54 %. Nykimas pastebimas daugumoje regiono valstybių, ypač [[Indonezija\|Indonezijoje]] (20,3 %), [[Kambodža\|Kambodžoje]] (22 %), [[Mianmaras\|Mianmare]] (19 %), [[Nepalas\|Nepale]] (24,5 %), [[Pakistanas\|Pakistane]] (33,2 %), [[Šri Lanka\|Šri Lankoje]] (20,8 %).<ref name="fao-t"></ref> Pagrindinės to priežastys yra medienos eksportas (ypač Mianmaro, Indonezijos, Tailando atveju) ir padidėjęs jos suvartojimas vidaus rinkoje, miškų pavertimas žemės ūkio paskirties plotais, medienos naudojimas kurui. Miškai, esantys saugomose teritorijose, šiame regione sudaro palyginti didelę dalį, apie 30 %, tačiau jų plėtra per pastarąjį dešimtmetį buvo neigiama.<ref name="fao-r"></ref> === Kinija === Eilutė 70: === Indonezija === [[Vaizdas:Riau palm oil 2007.jpg\|280px\|thumb\|left\|Miško lydymas 2007 metais [[Indonezija\|Indonezijos]] [[Sumatra\|Sumatros]] saloje, [[Riau]] provincijoje.]] [[Indonezija]] yra daugiausiai miškų turinti valstybė [[Pietryčių Azija\|Pietryčių Azijoje]]. 2010 m. jie užėmė 944 320 km² arba 52 % bendro šalies ploto. Didelė miškų dalis yra [[~~tropiniai~~Drėgnieji atogrąžų miškai\|~~tropiniai~~atogrąžų]], dalis – [[musoninis miškas\|musoniniai]]. Juose aptinkama apie 10 % visų pasaulio [[žinduoliai\|žinduolių]], 11 % [[augalas\|augalų]] ir 16 % [[paukščiai\|paukščių]] rūšių.<ref>World Resources 2000–2001. Washington DC: World Resources Institute, p. 246–248</ref> [[XX a.]] pradžioje Indonezijoje miškai dengė daugiau nei 90 % teritorijos, iš viso apie 1,7 mln. km². 1950 m. atliktos invetorizacijos duomenimis, šalies [[giria\|girios]], miškai ir medžių plantacijos užėmė beveik 1,5 mln. km² arba 84 % viso ploto. Spartus miškų kirtimas prasidėjo septintojo dešimtmečio pradžioje, mediena tapo viena iš pagrindinių eksporto prekių ir išlieka svarbiu ištekliu iki šių dienų. 1950–1985 m. miškų plotai Indonezijoje sumažėjo 27 %,<ref>Charles Victor Barber, et al. ''[http://www.wri.org/publication/state-of-the-forest-indonesia The State of the Forest: Indonesia]''. World Resources Institute, 2002</ref> 1990–2010 m. – 20 %.<ref name="fao-t"></ref> Eilutė 91: == Europa == [[Europa\|Europoje]] miškų plotai per pastaruosius 20 metų išlieka mažai pakitę. Jie dengia 45 % sausumos ploto (arba 33,9 %, jeigu neįskaičiuojama [[Rusija]]) ir 1990–2010 m. laikotarpiu padidėjo 1,56 %. === Europos Sąjunga === [[ES]] miškai užima 42 % sausumos teritorijos. Miškingiausios valstybės yra Suomija (73 % viso ploto), Švedija (69 %), Slovėnija (62 %), Latvija (54 %). 2005 m. duomenimis, beveik 23 % visų miškų buvo saugomi.<ref>[http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-78-09-993/EN/KS-78-09-993-EN.PDF Forestry Statistics – 2009 edition], Eurostat</ref> === Rusija ===

Pasaulio miškai: Skirtumas tarp puslapio versijų