Lionas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 25:
}}
 
'''Lionas''' – miestas [[Prancūzija|Prancūzijos]] rytuose; [[Rona (departamentas)|Ronos departamento]] ir [[Rona-Alpės|Ronos-Alpių regiono]] sostinė. Tai – trečias pagal dydį Prancūzijos miestas (po [[Paryžius|Paryžiaus]] ir [[Marselis|Marselio]]). Kartu su priemesčiaispriemiesčiais ir gretimais miestais Lionas suformuoja antrą didžiausią po Paryžiaus metropolio teritoriją Prancūzijoje (po Paryžiaus) su 4 415 000 (2007) gyventojais.
 
== Istorija ==
[[Senovės Roma|Romėnų]] valdymo laikais vietovė vadinta ''Lugdunum''. II a. ji tapo [[Galija|Galijos]] centru. Lugdune gimė [[Sąrašas:Romos imperatoriai|Romos imperatoriai]] [[Klaudijus]] ir [[Karakala]]. II a. vietovėje pradėjo plisti [[krikščionybė]], buvo įkurta [[vyskupija]], tuo pat metu vyko ir krikščionių persekiojimai. [[437]] m. atsikėlė [[burgundai]], kurie [[461]] m. Lugduną paskelbė savo sostine. [[534]] m. jį užkariavo [[frankai]]. Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s Lioną valdė [[Šventoji Romos imperija]]. Imperatorius [[Frydrichas I Barbarosa]] [[1157]] m. perdavė miestą valdyti Liono arkivyskupui. [[1245]] m. ir [[1274]] m. mieste vyko [[Liono I susirinkimas|pirmasis]] ir [[Liono II susirinkimas|antrasis]] [[Visuotinis Bažnyčios susirinkimas|Bažnyčios visuotiniai susirinkimai]]. XIII a. miestiečiai kovojo už miesto savarankiškumą ir kreipėsi paramos į [[Prancūzijos karalius|Prancūzijos karalių]] [[Pilypas IV Gražusis|Pilypą IV]]. [[1312]] m. Lionas buvo prijungtas prie Prancūzijos. XIV a. Lionas tapo svarbiu regiono mugių ir šilko prekybos centru, tačiau nukentėjo per [[Šimtametis karas|Šimtametį karą]]. [[1470]] m. Lione buvo išspausdinta pirmoji knyga prancūzų kalba, o miestas tapo reikšmingu [[Europa|Europos]] knygų spausdinimo centru. Religinių karų Prancūzijoje metu Lionas buvo [[hugenotai|hugenotų]] centru. Karams pasibaigus katalikų pergale, daug protestantų iš Liono išvyko. [[Didžioji Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] metais Lionas buvo [[žirondistai|žirondistų]] atrama. XIX a. mieste sparčiai plito tekstilės pramonė. [[1914]] m. mieste vyko [[Pasaulinė paroda]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais Lione buvo okupacinių [[Vermachtas|Vermachto]] pajėgų būstinė. [[1998]] m. Lionas buvo įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].
 
== Architektūra ==
Išliko senovės Romos pastatų – teatrų, [[amfiteatras|amfiteatrų]], [[akvedukas|akvedukų]], [[odeonas|odeono]] griuvėsiai. Gausu bažnyčių: Va. šv. Irenėjo bažnyčia, XII a. romaninė benediktinų bazilika, romaninė gotikinė šv. Jono katedra, XVII a. miesto rotušė, pseudobizantinė XIX a. bazilika. [[1829]] m. pastatyti Operos rūmai. [[1998]] m. Liono senamiestis buvo įtrauktas į [[UNESCO]] [[Pasaulio paveldo sąrašas|Pasaulio paveldo sąrašą]].
 
== Ekonomika ==
Lionas svarbus Prancūzijos transporto centras. Per miestą eina greitojo geležinkelio magistralė, jungianti Paryžių ir Marselį, veikia miesto tarptautinis oro uostas, upių uostas, [[metropolitenas]]. Svarbus automobilių, lokomotyvų gamybos, metalo apdirbimo, elektronikos, chemijos, farmacijos, tekstilės, maisto, poligrafijos pramonės centras. Piečiau Liono veikia didžiausia Prancūzijoje naftos perdirbimo įmonė.
 
== Sportas ==