Vakcina: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prieš skiepijant asmenį, jo sveikatos būklę privalo patikrinti medicinos darbuotojas. Itin svarbu atsižvelgti į individo alergiškumą, reakciją į anksčiau darytus skiepus. Imuninės sistemos ligų tikimybė reta, be to, apie jas dažniausiai žinoma iš anksto. Nepageidaujamai reakcijai į skiepus įtakos gali turėti vartojami imunoglobulinų turintys preparatai, todėl apie jų vartojimą būtina pranešti gydytojui. Gyvosiomis vakcinomis negalima skiepyti asmenų, sergančių imuninės sitemossistemos ligomis, kai tetrūksta tam tikrų jos elementų (taip vadinamos imunodeficitinės būklės, pvz., [[AIDS]]). Jei asmuo karščiuoja, skiepą reikėtų atidėti ir paskiepyti, kai karščiavimas pasibaigs. Alergiškumą reikia suprasti kaip alergiją skiepo sudedamosioms dalims. Kadangi vakcinos yra baltyminės kilmės medikamentai, retais atvejais (hepatito b skiepo atveju 1 iš 600000 asmenų) gali pasirėkšti greito tipo alerginė reakcija vadinama [[anafilaksija]]. Dėl šios priežasties vakcinos neparduodamos [[vaistinė]]se, ir skiepyti negalima nepritaikytose patalpose. Skiepijama tik skiepų kabinete, kur turi būti tinkamai apmokytas personalas ir priemonės anafilaksijai gydyti. Paprastai, paskiepijus būtina palaukti 15 min, kol įsitikinama, kad nėra anafilaksijos. Tuomet paskiepytąjį galima išleisti iš skiepų kabineto. Lėto tipo alerginės reakcijos gali būti kontraindikacija skiepijimui tik jei žmogus alergiškas vakcinos sudedamajai daliai ar rizika sveikatai yra didesnė, nei galima žala nepasikiepijus ir susirgus infekcija, nuo kurios svarstoma skiepytis. Neseniai atlikta klinikinių tyrimų metaanalizė (daugelio klinikinių tyrimų analizė pagal specifinius kriterijus) įrodė, kad vakcinos nesukelia lėtinių alerginių ligų, o jų teikiama nauda gerokai viršija rizikas, todėl sirgimas, pvz., [[atopinis dermatitas|atopiniu dermatitu]] nėra kontraindikacija skiepytis.