17:02, 5 rugpjūčio 2012 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 126 keitimai S panaikinta Kategorija:Žvaigždės; įtraukta Kategorija:Žvaigždžių tipai naudojant HotCat ← Prieš tai darytas keitimas		20:08, 6 rugpjūčio 2012 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 126 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:Mira 1997.jpg\|thumb\|right\|Raudonoji milžinė Mira]] '''Raudonoji milžinė''' - – didelio šviesio nuo 0.,5 iki 10 [[Saulės masė\|Saulės masių]], G, K, M, R, N, S [[Spektrinė klasė\|spektrinės klasės]] (3000–5000 [[Kelvinas\|K]] [[temperatūra\|temperatūros]]), III [[šviesio klasė]]s (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) [[žvaigždė]], esanti vėlyvame [[Žvaigždžių evoliucija\|evoliucijos etape]]. Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos. Dauguma raudonųjų milžinių patenka į [[Nestabilumo juosta\|nestabilumo juostą]] arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės ([[Miridė]]s, [[Tauro RV žvaigždės]], R CrB tipo [[Kintamoji žvaigždė\|kintamosios žvaigždės]]). Raudonųjų milžinių [[Žvaigždės šerdis\|žvaigždžių šerdys]] sudarytos iš [[Helis\|helio]], virš jo yra apvalkalas, kuriame dega [[vandenilis]]. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja\|branduolių sąlajos reakcijos]] (helis centre virsta į [[Anglis\|anglį]]), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso [[Asimptotinė seka\|asimptotinei (milžinių) sekai]]. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta [[Planetiškasis ūkas\|planetiškuoju ūku]]. Tuo metu [[žvaigždės šerdis]] vis labiau traukiasi, tapdama arba [[Baltoji nykštukė\|baltąja nykštuke]] arba I tipo [[supernova]]. ▼ ▲Raudonųjų milžinių [[Žvaigždės šerdis\|žvaigždžių šerdys]] sudarytos iš [[Helis\|helio]], virš jo yra apvalkalas, kuriame dega [[vandenilis]]. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja\|branduolių sąlajos reakcijos]] (helis centre virsta į [[Anglis\|anglį]]), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso [[Asimptotinė seka\|asimptotinei (milžinių) sekai]]. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta [[Planetiškasis ūkas\|planetiškuoju ūku]]. Tuo metu [[žvaigždės šerdis]] vis labiau traukiasi, tapdama arba [[Baltoji nykštukė\|baltąja nykštuke]] arba I tipo [[supernova]]. Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir [[supermilžinė]]mis virsta nuo 0.5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.▼ Šis evoliucijos etapas trunka ~ 10<sup>3</sup> masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 10<sup>8</sup> metų 0.5 Saulės masių žvaigždėms.▼ ▲Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir [[supermilžinė]]mis virsta nuo 0.,5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis. ▲Šis evoliucijos etapas trunka ~ 10<sup>3</sup> masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 10<sup>8</sup> metų 0.,5 Saulės masių žvaigždėms. Žinomiausios raudonosios milžinės yra [[Aldebaranas]], [[Arktūras]]. Dar didesnės žvaigždės [[Antaris]] ir [[Betelgeizė]] yra raudonosios supermilžinės (I šviesumo klasės žvaigždės).

Raudonoji milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų