Papua Naujoji Gvinėja: Skirtumas tarp puslapio versijų

nėra keitimo aprašymo
S (r2.7.2+) (robotas Keičiama: bn:পাপুয়া নিউ গিনি)
sostinė=[[Port Morsbis]]|
didžiausiasMiestas=[[Port Morsbis]]|
valdovų=12|
titulas1=Karalienė|
pavardė1=[[Elžbieta II]]|
titulas2=-Ministras pirmininkas|
pavardė2=Peter O'Neill<ref>[http://www.bbc.co.uk/news/world-asia-19108123 O'Neill sworn in as Papua New Guinea leader], BBC, 2012-08-03</ref>|
pavardė2=-|
titulas3=-|
pavardė3=-|
== Istorija ==
{{Melanezijos istorija}}
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Papua Naujosios Gvinėjos istorija]]''}}
 
Prieš europiečių kolonizaciją šalyje gyveno [[papuasai]] ir (šiaurinėse pakrantėse) [[melaneziečiai]]. [[1884]] m. Naujojos Gvinėjos pietrytinėje dalyje, pavadintoje [[Papua (Australija)|Papua]], protektoratą įvedė [[JK|Didžioji Britanija]], o salos šiaurės rytinę dalį užgrobė [[Vokietija]] ([[Vokietijos Naujoji Gvinėja]]). [[1888]] m. [[JK|Didžioji Britanija]] Papua paskelbė savo [[kolonija (administracinis vienetas)|kolonija]], o [[1906]] m. ją perdavė valdyti [[Australija]]i.
 
== Politinė sistema ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Papua Naujosios Gvinėjos politinė sistema]]''}}
 
Papua Naujoji Gvinėja priklauso [[Tautų Sandrauga]]i, o šalies valdovė yra [[Anglija|Anglijos]] [[karalienė]] [[Elžbieta II]]. Šalies politinė sistema vadinama konstitucinė parlamentinė demokratija.
 
== Administracinis suskirstymas ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Papua Naujosios Gvinėjos provincijos]]''}}
 
Papua Naujoji Gvinėja yra padalinta į keturis regionus, kurie nėra pagrindiniai administraciniai vienetai šalyje.
== Geografija ==
[[Vaizdas:WewakBeach.jpg|miniatiūra|250px|Pakrantė Vevake]]
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Papua Naujosios Gvinėjos geografija]]''}}
 
Papua Naująją Gvinėją sudaro apie 600 salų. Tai [[Naujoji Gvinėja]], [[Naujoji Britanija]] ir daug mažų salų. Salos daugiausia [[Vulkanas|vulkaninės]], bet yra ir koralinės kilmės salų. Naujosios Gvinėjos pakrantė pelkėta, ji pamažu aukštėja ir Naujosios Gvinėjos centrinė dalis tampa kalnuota (vakarinėje salos dalyje, priklausančioje [[Indonezija]]i yra aukščiausia [[Okeanija|Okeanijos]] viršunė - [[Džaja]]). Mažesnės salos išsidėsčiusios [[Bismarko jūra|Bismarko]] ir [[Saliamono jūra|Saliamono]] [[Jūra|jūrose]].
 
== Ekonomika ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Papua Naujosios Gvinėjos ekonomika]]''}}
 
Papua Naujoji Gvinėja - agrarinė, atsilikusios ekonomikos valstybė. Pramonė sukuria 35 % [[BVP]], žemės ūkis - 35 %, aptarnavimo sfera - 30 %. Naudingųjų iškasenų gavyba ([[auksas]], [[gamtinės dujos]], [[sidabras]], [[varis]]). Maisto ([[Augalinis aliejus|aliejaus]], žuvies) pramonė. Žvejyba, miškininkystė. Eksportuojamas aliejus, auksas, varis, [[mediena]], [[kava]], [[krevetės]]. Importuojamas transporto, buitinės priemonės, cheminės medžiagos, degalai. Pagrindiniai prekybos parteneriai - [[Australija]], [[Japonija]], [[Vokietija]].
== Gyventojai ==
[[Vaizdas:Village people in Papua New Guinea.jpg|miniatiūra|250px|Šalies gyventojai]]
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Papua Naujosios Gvinėjos gyventojai]]''}}
 
Papua Naujoji Gvinėja – viena heterogeniškiausių pasaulio valstybių. Čia gyvena šimtai nedidelių tautelių. Dauguma gyventojų (~85 %) yra [[papuasai]] ([[papua kalbos|papua kalbomis]] kalbančios tautos). Šaliai priklausančiose salose gyvena mikroneziečiai ir melaneziečiai. Be to, yra kinų, išeivių iš Europos, australų, filipiniečių. 2006 metų duomenimis, čia gyvena 5,67 mln. žmonių.
 
== Kultūra ==
''Pagrindinis straipsnis: [[{{main|Papua Naujosios Gvinėjos kultūra]]''}}
 
Šalies kultūra įvairialypė ir išsaugojusi savo senovines tradicijas. Papua tautos garsėja medžio raižybos tradicijomis, puošniais apeiginiais drabužiais, ginkluote, šokiais. Ilgą laiką šalie valiuta buvo jūros [[kriauklė]]s, kurios ir dabar naudojamos, pvz., išperkant nuotaką.
 
Populiariausia sporto šaka – [[regbis]]. Taip pat populiarus [[futbolas]], [[kriketas]].
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Kita informacija ==
3 317

pakeitimų