Pusdykumė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Atšauktas naudotojo 78.56.206.120 (Aptarimas) darytas keitimas 3284839
Eilutė 2:
 
'''Pusdykumė''' – [[aridinis klimatas|aridinio klimato]] kraštų [[landšaftas]], kuris turi gana retą augaliją. [[Vidutinių platumų klimatas|Vidutinių platumų juostose]] pusdykumės yra tarp [[stepė|stepių]] ir [[dykuma|dykumų]], [[Atogrąžų klimatas|tropinėse]] – tarp [[savana|savanų]] ir dykumų.
Pusdykumes susidaro sauso [[žemyninis klimatas|žemyninio klimato]] kraštuose, kur kritulių iškrinta mažiau, nei gali išgaruoti. Pagal [[substratas (biologija)|substratą]] skirstomos į uolingąsias, smėlingąsias, žvirgždingąsias ir liosingasias. Būdingas stiprus [[dūlėjimas]] ir [[denudacija]]. Dūlėjimo produktai (druskos ir kt.) ne išplaunami, o kaupiasi [[dirva|dirvoje]]. Dirvožemiai – šviesiai kaštoniniai, [[rudžemis|rudžemiai]], [[pilkžemis|pilkžemiai]], dažnai įdruskėję; [[humusas|humuso]] juose nėra daug (2–4 %).
 
Apaugę 30–40 % pusdykumių paviršiaus ploto. Daugiausiai auga [[žolė]]s, [[puskrūmis|puskrūmiai]], [[krūmai]], [[Medžiai|medžių]] pasitaiko retai. Augalai prisitaiko tiek prie sausros, tiek prie šalčio. Dauguma jų 2–3 mėnesius [[vegetacija|vegetuoja]], yra plaukuoti, dygliuoti, apsitraukę vaškinėmis apnašomis, kai kurie ([[sukulentai]]) turi storus, mėsingus stiebus arba lapus. Vieni pusdykumių augalai vandens garina mažai, kiti kaupia druskas. Gausu [[efemerai|efemerų]], pagalvėlinių formų. Augmenija įvairiose vietose labai skirtinga, ji priklauso nuo mikroreljefo, dirvožemio sudėties ir drėgmės kiekio. Pavyzdžiui, druskinguose, sausuose dirvožemiuose dominuoja [[Burnotiniai|burnotinių]] šeimos augalai ([[kochija]], [[druskė]], [[balandūnė]]), drėgnesniuose – [[kietis|kiečiai]], [[ašuotė]]s, [[miglė]]s, kai kurios [[eraičinas|eraičino]] rūšys, auga kai kurios [[tuopa|tuopos]], [[Šilkmedis|šilkmedžio]], [[akacija|akacijos]] rūšys.