Spektroskopinė dvinarė žvaigždė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Spektroskopinė dvinarė žvaigždė''' - – glaudi [[žvaigždė|žvaigždžių]] sistema, kurios kaip dvinarės vizualiai atpažinti, kaip dvinarę praktiškai yra neįmanoma. Žvaigždės dvinariškumą rodo [[periodas|periodinis]] jos narių [[spektras|spektro linijų]] [[doplerio efektas|Doplerio poslinkis]] , kurį salygoja sistemos narių judėjimas tolstant ir artėjant [[Žemė]]s atžvilgiu. Šio judėjimo metu periodiškai kiskinta jų [[radialinis greitis]].

Jei žvaigždėsžvaigždžių nariaisistemos narės skrieja priešingomis kryptimis, tai vienovienos narionarės spektro linijos paslenkapasislenka į violetinę spektro sritį, antro antros – į raudonąją sritį. Tokios dvinarės yra žymimos „SB2”, t.y (''dvigubos linijos spektrinesspektrinės dvinaresdvinarės''). Jei vienasviena narių spindi silpnai, tai periodiškai kinta tik šviesiojošviesiosios narionarės spektro linijų padėtis, tokiųtokiu atvėjuatveju turime „SB1”  – ''vienos linijos spektrines dvinares''.

Ilgesnį laiką stebint spektroskopinę dvinarę, matuojant abiejų komponenčių radialinius greičius, galima apskaičiuoti žvaigždės [[orbita|orbitą]]. Jos forma nustatoma stebint, kaip kinta radialinis greitis [[laikas|laiko]] atžvilgiu. Jei priklausomybė primena sinusoidę  – žvaigždės orbita bus apskritimo formos. [[Elipsė]]s formos orbitos atvėjuatveju radialinio greičio priklausomybės nuo laiko grafinis vaizdas priklausys nuo jos ekscentriciteto ir padėties stebėtojo atžvilgiu.

Nėra imanomaįmanoma nepriklausomai nustatyti dydžiojodidžiojo pusašio ''a'' ir polinkio į orbitos plokštumą ''i'' vertesverčių, tačiau did. pus. ir polinkio sinuso sandauga gali būti nustatyta ilgio vienetais. Jei įmanoma kitais budais nustatyti bent vieną iš tų dydžių, galima gauti orbitos sprendinį.

Retos yra dvinarės, kurios vienu metu yra ir [[Vizualinė dvinarė|vizualios]], ir spketroskopinės. Vizualios dvinarės nariainarės dažnai yra nutolęnutolusios vienasviena nuo kitokitos, tad jų periodas ilgas  – matuojamas dešimtmečiais arba ilgiau, taigi radialiniai greičiai per maži, kad juos galima būtų matuoti spektroskopiškai. Spektroskopinės dvinarės atvirkščiai  – turi pakankamus matavimams orbitinius greičius  – tačiau nariainarės yra per arti, kad galima būtų juosjas atskirti vizualiai. Taigi sistemos, kurios yra vienu metu vizualinės ir spektroskopinės turi būtųbūti arti Žemės. Tokios žvaigždės dažnai pateikia daug vertingos informacijos.