Didžioji Prancūzijos revoliucija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 39:
Po karaliaus giljotinavimo į karą su Prancūzija įsitraukė kone visos Europos didžiosios valstybės. Po pirmos didelės revoliucionierių pergalės [[Valmy mūšis|Valmy mūšyje]] [[1792]] m. [[rugsėjo 20]] d., kitą dieną, [[rugsėjo 21]] d., buvo paskelbta [[Pirmoji Prancūzijos respublika]]. Buvo įvestas [[Prancūzų revoliucinis kalendorius]].
Nacionalinės vyriausybės likučiai rėmėsi sukilėlių komuna. Komuna pasiuntė gaujas į kalėjimus savavališkai teisti ir žudyti 1400 aukų, taip pat išsiuntinėjo laiškus kitiems miestams, ragindama sekti jų pavyzdžiu. Asamblėja menkai tegalėjo tam pasipriešinti. Tokia situacija truko tol, kol [[1792]] m. [[rugsėjo 20]] d. susirinko Nacionalinis konventas, atsakingas už naujos Konstitucijos sukūrimą ir tapęs ''de facto'' naująja Prancūzijos vyriausybe. Kitą dieną Konventas panaikino monarchiją ir paskelbė respubliką.
Kai padėtis karo lauke ėmė blogėti, sukilo kainos ir [[sankiulotai]] (''sans-culottes'', vargšai darbininkai ir radikalūs jakobinai), kai kuriose vietovėse kilo pasipriešinimas revoliucionieriams. Tai paskatino jakobinus ne be Paryžiaus sankiulotų paramos nuteikti visuomenę prieš žirondistus ir, įvykdžius parlamentinį perversmą, paimti valdžią į savo rankas. Nuo [[1793]] m. [[birželio 2]] d. iki [[1794]] m. [[liepos 27]] d. buvo įvesta kairiųjų jakobinų diktatūra. Literatūroje dažnai ji ne visai tiksliai vadinama tiesiog jakobinų, revoliucijos metais Paryžiuje veikusio politinio klubo narių vardu, diktatūra. Jakobinų ir sankiulotų sąjunga paklojo pamatus naujai vyriausybei, kurios politika buvo gerokai radikalesnė. 1793 m. rugsėjį prasidėjo Teroro valdymas, trukęs apie 12 mėnesių. [[Visuomenės saugumo komitetas]], įkurtas 1793 m. [[balandžio 6]] d., buvo ''de facto'' Prancūzijos vykdomoji valdžia. Karo sąlygomis ir galbūt kilus tautos išlikimo grėsmei, jakobinai, vadovaujami [[Maksimiljanas Robespjeras|Robespjero]] perėmė į savo rankas teisingumo vykdymą ir pavedė jį dvylikos narių komiteto priežiūrai. Buvo nužudyta maždaug 18 tūkst. žmonių, apkaltintų antirevoliucine veikla. 1794 m. Robespjero nurodymu masiškai žudyti ultraradikalūs ir nuosaikieji jakobinai, dėl to smarkiai krito jo populiarumas. 1794 m. liepos 27 d. įvyko Termidoro perversmas – suimtas ir nužudytas pats Robespjeras. Naująją vyriausybę daugiausia sudarė terorą išgyvenę žirondistai. Atėję į valdžią jie atkeršijo – uždarė Jakobinų klubą ir nužudė daugybę jo narių (vadinamasis Baltasis teroras).
| |||