Dobrynės ordinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
HiW-Bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: bg:Добжински орден
Lappon (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Dobrzynski braty.svg|146px|thumb|Dobrynės ordino riterio skydas]]
'''Dobrynės ordinas''', arba '''Dobrynės broliai''' (oficialus [[lotynų kalba|lot.]] ordino pavadinimas greičiausiai buvo ''Fratres militiae Christi Prussiae'' – '''Prūsijos Kristaus kariuomenės broliai''' {{de|Orden von Dobrin}}, {{pl|Zakon Dobrzyński}}) − nuo [[1223]](?) iki [[1238]] m. [[Prūsija|Prūsijoje]], [[Kujavija|Kujavijoje]] (daugiausia jos šiaurės rytų dalyje, t. y., būsimoje [[Dobrynės žemė]]je) ir [[Palenkė (regionas)|Palenkėje]] veikęs katalikiškas vienuolių riterių ordinas.
 
== Istorija ==
Spėjama, kad Dobrynės ordiną kaip savotišką [[Prūsija|Prūsijos]] vyskupo kariuomenę tarp [[1218]] ir [[1228]] m. ([[Romas Batūra|R. Batūros]] manymu – galbūt 1223 m.) įsteigė pirmasis [[Prūsija|Prūsijos]] vyskupas (nuo 1215 m.) [[Kristijonas Olivietis|Kristijonas]] kartu su jį rėmusiu [[Mazovija|Mazovijos]] ir Kujavijos kunigaikščiu [[Konradas I Mazovietis|Konradu Mazoviečiu]] (rašytiniuose šaltiniuose Dobrynės ordinas minimas nuo 1228 m., kuomet jis buvo patvirtintas popiežiaus [[Grigalius IX|Grigaliaus IX]]). Šio ordino uždaviniai buvo [[prūsai|prūsų]] christianizacija ir ginkluota kova su [[pagonys|pagonimis]] prūsais, tiksliau, Mazovijos bei Kujavijos šiaurinių pakraščių apsauga nuo prūsų kariuomenės siaubiamųjų puolimų bei vėlesnis Prūsijos užkariavimas. Ordinas priėmė [[tamplierių ordinas|Tamplierių ordino]] statutą, jo nariai vilkėjo baltą apsiaustą su raudonais [[kalavijas|kalaviju]] ir [[Žvaigždė (simbolis)#Dovydo žvaigždė|Dovydo žvaigžde]]. Iš pradžių ordinui priklausė 15 vokiečių riterių, atvykusių iš [[Saksonija|Žemutinės Saksonijos]] ir [[Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija|Meklenburgo]]; apie 1234 m. ordino riterių skaičius buvo išaugęs iki 35 (dauguma tų riterių buvo kilę iš minėtų Vokietijos kraštų).
 
Spėjama, kad Dobrynės ordiną kaip savotišką [[Prūsija|Prūsijos]] vyskupo kariuomenę tarp [[1218]] m. ir [[1228]] m. ([[Romas Batūra|R. Batūros]] manymu – galbūt [[1223]] m.) įsteigė pirmasis [[Prūsija|Prūsijos]] vyskupas (nuo 1215 m.) [[Kristijonas Olivietis|Kristijonas]] kartu su jį rėmusiu [[Mazovija|Mazovijos]] ir Kujavijos kunigaikščiu [[Konradas I Mazovietis|Konradu Mazoviečiu]] (rašytiniuose šaltiniuose Dobrynės ordinas minimas nuo [[1228]] m., kuomet jis buvo patvirtintas popiežiaus [[Grigalius IX|Grigaliaus IX]]). Šio ordino uždaviniai buvo [[prūsai|prūsų]] christianizacija ir ginkluota kova su [[pagonys|pagonimis]] prūsais, tiksliau, Mazovijos bei Kujavijos šiaurinių pakraščių apsauga nuo prūsų kariuomenės siaubiamųjų puolimų bei vėlesnis Prūsijos užkariavimas. Ordinas priėmė [[tamplierių ordinas|Tamplierių ordino]] statutą, jo nariai vilkėjo baltą apsiaustą su raudonais [[kalavijas|kalaviju]] ir [[Žvaigždė (simbolis)#Dovydo žvaigždė|Dovydo žvaigžde]]. Iš pradžių ordinui priklausė 15 vokiečių riterių, atvykusių iš [[Saksonija|Žemutinės Saksonijos]] ir [[Meklenburgas-Priešakinė Pomeranija|Meklenburgo]]; apie [[1234]] m. ordino riterių skaičius buvo išaugęs iki 35 (dauguma tų riterių buvo kilę iš minėtų Vokietijos kraštų).
[[1228]] m. liepos pr. Konradas Mazovietis Dobrynės ordinui perleido prūsų bent nuo 1224-1225 m. kontroliuotos [[Kulmo žemė]]s kaimynystėje, Vyslos dešiniajame krante stovėjusią [[Dobrynė prie Vyslos|Dobrynės]] pilį su Dobrynės [[kaštelionija]] (pastarosios teritorija apėmė kiek vėliau susiformavusios [[Dobrynės žemė]]s pietryčių dalį), tačiau netrukus po ordino riterių įsikūrimo Dobrynės pilyje prūsų kariuomenė šią pilį užblokavo, – todėl nuo 1228 ar 1229 m. Prūsijos teritorijoje ordino veikla apsiribojo vien [[cistersai|vienuolių cistersų]] misijinių kelionių apsauga.
 
[[1228]] m. liepos pr. Konradas Mazovietis Dobrynės ordinui perleido prūsų bent nuo [[1224]]-[[1225]] m. kontroliuotos [[Kulmo žemė]]s kaimynystėje, Vyslos dešiniajame krante stovėjusią [[Dobrynė prie Vyslos|Dobrynės]] pilį su Dobrynės [[kaštelionija]] (pastarosios teritorija apėmė kiek vėliau susiformavusios [[Dobrynės žemė]]s pietryčių dalį), tačiau netrukus po ordino riterių įsikūrimo Dobrynės pilyje prūsų kariuomenė šią pilį užblokavo, – todėl nuo [[1228]] m. ar [[1229]] m. Prūsijos teritorijoje ordino veikla apsiribojo vien [[cistersai|vienuolių cistersų]] misijinių kelionių apsauga.
1229-1230 m. Kujavijos šiauriniame pakraštyje, o 1231-1232 m. – ir [[Kulmo žemė]]je įsikūrus Konrado Mazoviečio atsikviestam kariniu atžvilgiu daug pajėgesniam [[VO|Vokiečių ordinui]], [[1233]]–[[1235]] m. didžioji Dobrynės ordino brolių dalis prisijungė prie Vokiečių ordino. Sumažėjusį Dobrynės ordiną Konradas [[1237]] m. kovo pr. įkurdino [[Drohičinas (Palenkė)|Drohičino]] pilyje, kurią mazoviečiai tada bandė paversti svarbia [[Sūduva|Sūduvos]] užkariavimo baze.
 
[[1229]]-[[1230]] m. Kujavijos šiauriniame pakraštyje, o [[1231]]-[[1232]] m. – ir [[Kulmo žemė]]je įsikūrus Konrado Mazoviečio atsikviestam kariniu atžvilgiu daug pajėgesniam [[VO|Vokiečių ordinas|Kryžiuočių ordinui]], [[1233]]–[[1235]] m. didžioji Dobrynės ordino brolių dalis prisijungė prie Vokiečiųkryžiuočių ordino. Sumažėjusį Dobrynės ordiną Konradas [[1237]] m. kovo pr. įkurdino [[Drohičinas (PalenkėLenkija)|Drohičino]] pilyje, kurią mazoviečiai tada bandė paversti svarbia [[SūduvaJotva|SūduvosJotvos]] užkariavimo baze.
1238 m. [[Volynė]]s kunigaikščiui [[Danielius Haličietis|Danilai Haličiečiui]] užėmus Drohičiną ir paėmus į nelaisvę Dobrynės ordino magistrą Brunoną, ordinas faktiškai nustojo gyvuoti, o likę gyvi jo nariai prisijungė prie [[Maltos ordinas|Joanitų ordino]]<ref>[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], t. 5, V., 2004, p. 41.</ref>. Po to Drohičine kurį laiką veikė tik Dobrynės ordino įsteigta bažnyčia (sudegė [[1241]] m., Drohičiną puolant chano [[Batijus|Batu]] kariuomenės daliniui).
 
[[1238]] m. [[VolynėVoluinės kunigaikštystė]]s kunigaikščiui [[Danielius Haličietis|Danilai Haličiečiui]] užėmus Drohičiną ir paėmus į nelaisvę Dobrynės ordino magistrą Brunoną, ordinas faktiškai nustojo gyvuoti, o likę gyvi jo nariai prisijungė prie [[Maltos ordinas|Joanitų ordino]]<ref>[[Visuotinė lietuvių enciklopedija]], t. 5, V., 2004, p. 41.</ref>. Po to Drohičine kurį laiką veikė tik Dobrynės ordino įsteigta bažnyčia (sudegė [[1241]] m., Drohičiną puolant chano [[Batijus|Batu]] kariuomenės daliniui).
 
<gallery>
Vaizdas:Rekonstrukcja stroju Brata Rycerza.jpg|Riterių apranga
Vaizdas:Knight of the Order of Dobrzyń.jpg|Ordino raitelis
Vaizdas:Fratres Milites Christi de Dobrzyn standing knight.jpg|Kareivio apranga
</gallery>
 
== Išnašos ir nuorodos ==
{{ref}}
 
[[Kategorija:Palenkės istorija]]
[[Kategorija:Riterių ordinai]]
[[Kategorija:Senovės Prūsija]]