Katapulta: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Katapulta''' ({{gr|καταπέλτης}}) — – graikiškas terminas, kuriuo vadinama bet kokia svaidymo mašina. [[Senovės Roma|Senovės Romos]] autoriai katapultas vadino „''tormentum''“, nuo žodžio ''susukti'', tai yra mašinos su įtempimo veikimo principu. Katapultas išrado [[Senovės Graikijos istorija|senovės graikai]].

Siaurąja prasme katapulta reiškia dvipusį įtempiamąjį mechanizmą, kuris gali svaidyti [[strėlė|strėles]]. Tuo ji skiriasi nuo [[balista|balistos]], kuri lanko trajektorija šaudo [[akmuo|akmenis]]. Katapulta į strėles panašius daiktus paleidžia tiesia linija. Paraidžiui žodis ''katapulta'', ar senovės graikiškai ''katapeltai'', verčiama kaip "prieš"„prieš“ (''kata'') ir "skydas"„skydas“ (''peltai''). Katapulta yra ginklas, galintis pramušti kario apsaugą per atstumą. [[Plutarchas]] ("Demetrijus"„Demetrijus“) praneša apie kažkokį daiktą iš [[geležis|geležies]], galintį išlaikyti katapultos šūvį. [[Aleksandras Makedonietis]] [[Gaza|Gazos]] apgultyje buvo sunkiai sužeistas į petį iš katapultos, kurios leistas daiktas pramušė [[skydas|skydą]] ir šarvus (Arianas). Taip pat ir pats Aleksandras Makedonietis naudojo katapultas lauko mūšyje. Nors katapultų ir nebuvo daug, jos darė didelį psichologinį poveikį priešui.

Tokia strėlių šaudyklė graikų taip pat buvo vadinama „evtitonu“ (tai yra, šaudantis horizontaliai, nors kartais autoriai traktuoja graikiškus žodžius kaip strėlių šaudyklės konstrukcijos elementą) priešingai „palintononui“ (šaudančiu išlenktai akmenų šaudyklei), o Romoje - – [[skorpionas (ginklas)|"skorpionu"„skorpionu“]]. Plačiąja prasme, tiek graikai, tiek vėlesniųjų laikų raštų autoriai katapulta vadino visas mėtymo mašinas. [[Diodoras Sicilietis]], pasakodamas apie Galikarnaso apgultį ([[334 m. pr. m. e.]]), mini katapultas, šaudančias pagaliukais, bet pasakodamas apie Tiro apgultį plačiau pasakoja apie mašinas, kurios svaidė akmenis:

Graikai katapulta vadino mėtymo ginklą ir prie žodžio katapulta pridėdavo kitą žodį, nurodantį mėtomo daikto pavadinimą - – ar tai - – strėlė ar akmuo. Romėnai katapulta vadino daugiau apibrėžtos funkcijos daiktų mėtymo įrenginį. Senovės Romos [[I a. pr. m. e.]] autorius [[Vitruvijus]] griežtai katapultas priskyrė strėlių šaudymo mašinoms, o [[balista|balistomis]] vadino akmenis mėtančias mašinas.

[[Polibijus]] kalba apie 7 tonas plaukų, nusiustų į apgultą Sinopą, kad būtų pagamintos katapultos. Buvo naudojami arklių plaukai, bet prireikus buvo pinami iš moterų plaukų. Daugiausiai mėtymo mašinos buvo naudojamos miestų apgulčiai. Kai Scipionas užėmė Naująjį Karfageną [[Ispanija|Ispanijoje]], jis ten užvaldė 75 balistas ir 400 katapultų. Greičiausiai dėl plačiai paplitusių strėlių šaudyklių, pavadinimu ''katapulta'', taip pradėtos vadinti visos svaidomosios mašinos.

Vėlyvosios [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais strėlių šaudyklės pradėtos vadinti balistomis ir nuo to laiko atsirado neaiškumų  – dažnai balistomis vadinamos strėlių šaudyklės (katapultos) ir atvirkščiai - – katapultomis vadinamos akmenų svaidymo mašinos, pvz., [[onagras (ginklas)|onagrai]]. Pasak [[IV a.]] autoriaus [[Vegecijus|Vegecijaus]], romėnų [[legionas|legiono]] ginkluotėje buvo 55 karabolistai, kas buvo ne kas kita, kaip ant vežimo stovėję kariai su strėlių šaudyklėmis:

Diodoras Sicilietis katapultos išradimą priskiria Sirakūzos tironui Dionisijui Vyresniajam 399  m. pr. m. e., kuris surinko amatininkus, kad jie jam pagamintų modernų ginklą. Dionisijus amatininkams paskyrė didelę algą, dosniai apdovanojo ir pakvietė prie stalo, o jie jam atsakydami pagamino įvairių katapultų, šarvų komplektų, pastatė naujų tipų irkluojamų laivų. Jau [[397 m. pr. m. e.]] Dionisijus panaudojo strėlių šaudykles nuo kranto prieš Karfageno laivus. Nauji ginklai padarė nemažai nuostolių ir didelį psichologinį efektą karfagėnams.

Kartais tvirtinama, kad pirmosios katapultos buvo pavaizduotos [[Asirija|Asirijos]] bareljefuose [[IX a. pr. m. e.]] iš Nimrūdo, bet bareljefuose iš mėtymo technikos parodyta tik katapultų tikėtinos dalys ir [[Lankas (ginklas)|lankai]]. Georgo Rawlinson enciklopedijoje apie [[Asirija|Asiriją]] „''The Seven Great Monarchies Of The Ancient Eastern World''“ pateikiamas paveikslėlis iš bareljefo, kuriame, pasak autoriaus, pavaizduotas katapultos pirmtakas, bet su tokiu paveikslėlio aiškinimu sunku sutikti.

[[Plutarchas]] "Kalbėjimuose"„Kalbėjimuose“ pateikia Aleksandro Makedoniečio amžininko, [[Sparta|Spartos]] karaliaus Arhidamo reakciją, pamačius tik ką išrastos Sicilijoje katapultos strėlę: „''Didysis [[Heraklis|Herakli]]! Štai ir galas karinei šlovei!''“ Pats Aleksandras Makedonietis plačiai naudojo toli šaudančias katapultas, greičiausiai jo tėvas, [[makedonai|mekedonų]] karalius Pilypas Makedonietis, pirmą kartą panaudojo katapultas Bizantijos ir Perinfo miestų apgultyje, nors ir patys miestai gynėsi katapultų pagalba. Jau apie [[350 m. pr. m. e.]] [[Afinai|Afinų]] arsenaluose buvo saugomos karinės atsargos katapultoms.

Balistos pasirodė kiek vėliau - – jos pirmą kartą minimos Aleksandro Makedoniečio žygiuose.

Pagrindines žinias apie katapultas ir kitas mėtymo mašinas paliko [[I a. pr. m. e.]] autoriai: romėnas [[Vitruvijus]], graikai Geronas Aleksandrietis ("Belopoeica"„Belopoeica“) ir Filonas iš Bizantijos.

Skirtingai nuo lanko, kur [[kinetinė energija]] kaupiama lanko elastingume, katapultose ir balistose kinetinė energija kaupiama mažai elastingose susuktose virvėse. Virvę galima įtempti tik specialiu mechanizmu. Ją paleidus, ji išstumia strėlę ar akmenį su daug stipresne jėga, negu tai galėtu padaryti žmogus.

„''Katapultos ir ''skorpiono'' proporcijos priklauso nuo strėlės ilgio, kuriai paskirtas ginklas. Keturkampės skylės dydis, pro kurį praeina virvės turi sudaryti 1/9 jos ilgio …ilgio… Virvės supintos iš moterų plaukų ar žarnų …žarnų… Virvė sukama tol, kol per ją sudavus ranka pasigirsta vienodas melodingas garsas, toks pats garsas turi būti girdimas ir kitoje virvėje…''“

| 70  cm || 7,6  cm || 225 g || 38  kg || 2-3

| 90  cm || 10,1  cm || || ||

| 114  cm || 12,7  cm || || ||

| 137  cm || 15,2  cm || 1,8  kg || 262  kg || 5

Katapulta šaudo tiesia trajektorija sąlyginai lengvomis strėlėmis, užtikrindama tikslų pataikymą; balista skirta daugiau grupiniams taikiniams, šaudo lenkta į viršų trajektorija, siekiant numesti sunkų krovinį kiek galima toliau. Pagal antikos laikų autorius galima daryti išvadą, kad iš katapultos buvo nukauti kai kurie žmonės ir iš didesnio nuotolio.

[[Afinėjus Mechanikas]], [[I a.]] autorius, cituoja senovės Graikijos inžinieriaus Agesistaro pasiekimą, kuris pasiuntė 70  cm strėlę (mažiausias kalibras) 3 su puse [[Stadija (matavimo vienetas)|stadijų]], t. y., 600  m, o sunkioji katapulta - – 177  cm toliau, t. y., 700 metrų. Vokiečių artileristų karininkas Šramas XX a. pradžioje statė ir išbandė antikos laikų svaidomąsias mašinas. Jam pavyko numesti 90  cm strėlę 370 metrų. Pagal kitų entuziastų publikuotą informaciją strėlės nuo 0,7 iki 1,2 metro ilgio pasiekdavo 300 metrų.

* [http://xlegio.ru/pubs/ballist/commentarii.htm Apie katapultas], straipsnis iš žurnalo "Jaunimo„Jaunimo-Tehnika"Tehnika“ Nr.10 (1979) iš svetainės xlegio.ru

* [http://penelope.uchicago.edu/Thayer/E/Roman/Texts/Vitruvius/10*.html Marcus Vitruvius Pollio], ''de Architectura'', Book X, — – senovės Romos i a. pr. m. e. autorius apie svaidomąsias mašinas

* [http://www.ancientlibrary.com/smith-dgra/1145.html Tormentum], A Dictionary of Greek and Roman Antiquities (1870) (eds. William Smith)  – apžvalginis straipsnis apie svaidomąsias mašinas anglu kalba, pagal antikos pirminius šaltinius

* [http://perseus.mpiwg-berlin.mpg.de/cgi-bin/ptext?doc=Perseus:text:1999.04.0063&query=figure%3D1999.04.0063.fig20855_1 Tormentum], A Dictionary of Greek and Roman Antiquities (1890) (eds. William Smith)  – platus apžvalginis straipsnis anglų kalba apie svaidomąsias mašinas pagal antikos laikų pirminius šaltinius