Riešutinė kokospalmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 19:
== Vaisius ==
[[Vaisius]] – '''kokoso riešutas'''. Botaniškai jis nėra [[riešutas]], bet [[kaulavaisis]]. Jo egzokarpą sudaro stora, tvirta, žalios spalvos žievė. Toliau yra mezokarpas – rudas, tvirtas, plaušingas [[kevalas]]. Jo viduje yra [[sėkla]] – ją dengia endokarpas – plona, ruda odelė. Vidinę „riešuto“ dalį sudaro baltas, maistingas [[endospermas|endospermo]] sluoksnis. Jo storis priklauso nuo vaisiaus amžiaus – kuo senesnis, tuo sluoksnis storesnis. Endospermo suformuotoje vidinėje ertmėje susidaro saldokas
Kokoso endospermo (baltojo sluoksnio) maistinė sudėtis 100 g: [[sotieji riebalai]] – 29,70 g, [[angliavandeniai]] – 15,23 g (tame tarpe cukrūs – 6,23 g), [[baltymai]] – 3,3 g. Turi [[geležis|geležies]], [[fosforas|fosforo]], [[cinkas|cinko]], [[folio rūgštis|folio rūgšties]], [[vitaminas B1|vitaminų B1]], [[vitaminas B2|B2]], [[vitaminas B6|B6]] ir kt.
Eilutė 33:
Seniausias žinomas kokoso paminėjimas rastas [[VI a.]] kūrinyje ''Topographia Christiana''. Kokosai minimi „[[Tūkstantis ir viena naktis|Tūkstančio ir vienos nakties]]“ pasakose. [[Markas Polas]] jį vadino „indišku riešutu“ (''nux indica''). XVI a. europiečiai riešutą vadino indišku žodžiu ''Tenga'', tačiau vėliau prigijo portugalų kalbos žodis ''coco'', reiškiantis „besivaipantis veidas, grimasa“.
Riešutinė kokospalmė plačiai panaudojama. Kokoso riešutų minkštimas naudojamas maistui, iš džiovintų branduolių gaminama [[kopra]]. Kokosinis vanduo geriamas, naudojamas
Dėl savo plataus panaudojimo Filipinuose ir vietomis Okeanijoje riešutinė kokospalmė vadinama [[pasaulio medis|gyvybės medžiu]]. Indijoje riešutai naudojami religiniams ritualams.
Eilutė 74:
| {{MASv}} || style="text-align:right;"| 455
|}
== Susiję straipsniai ==
* [[Kokosų vanduo]]
* [[Kokosų pienas]]
* [[Kokosų aliejus]]
[[Kategorija:Palminiai]]
|