Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis santrumpų taisymas (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/sutrumpinimai.html)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 14:
| website = vadovybe@gmail.com
}}
'''Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga''' ('''LFLS''') – pirmoji [[Lietuva|Lietuvos]] fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS) – pirmoji Lietuvos sporto organizacija, atlikusi didžiausią vaidmenį, kuriant ir formuojant Lietuvos sportą, gausybės sporto šakų (krepšinio, bokso, ledo ritulio, lengvosios atletikos, futbolo, beisbolo ir kt.) pradininkė Lietuvoje.
 
(lot. ''In corpore sano mens sana'')
'''„Sveikame kūne  – sveika siela“''' devizas kuriuo vadovaujasi LFLSLietuvos fizinio lavinimosi sąjunga nuo LFLS pirmininko, legendinio lakūno, 10-ies sporto šakų pradininko Lietuvoje Kpt. Stepono Dariaus laikų.
 
== LFLS Įkūrėjai ir nariai ==
Eilutė 28:
Organizacija, turėjusi didžiausią įtaką Lietuvos sporto raidai, buvo įkurta Kaune 1919 m. gegužės 18 d. kaip Lietuvos sporto sąjunga. 1920 m. rugpjūčio mėn. nutarta, kad tik fizinis lavinimasis padeda išugdyti profesionalius, stiprius lietuvius sportininkus ir yra kiekvieno žmogaus viena iš pagrindinių sveikatos stiprinimo formų, todėl nuo [[1920]] m. [[rugsėjo 15]] d. organizacija pervadinta į Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą.
 
Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nariai tarpukariu aktyviai propagavo sportą Lietuvos karių ir šaulių tarpe bei drauge su jais varžydavosi įvairiose sporto šakų (futbolo, krepšinio, bokso, lengvosios atletikos, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, beisbolo, lauko teniso ir kt.) žaidynėse.
Apie visas varžybas ir įvykusius renginius buvo aprašoma pirmajame [[1922]] m. pradėtame spausdinti Lietuvos sporto žurnale „Lietuvos sportas“ kurį leido LFLS. Žurnalas teikė informaciją apie Lietuvos sportinį gyvenimą, davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles.
1922 m. LFLS iniciatyva, visos jaunos sporto organizacijos ir sporto šakos įkūrė Lietuvos sporto lygą ir pastaroji tapo tarptautinio olimpinio komiteto nariu (TOK). Tai buvo esminė sąlyga po okupacijos atkuriant Lietuvos narystę olimpiniame komitete.
 
Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) nariai tarpukariu aktyviai propagavo sportą Lietuvos karių ir šaulių tarpe bei drauge su jais varžydavosi įvairiose sporto šakų (futbolo, krepšinio, bokso, lengvosios atletikos, ledo ritulio, greitojo čiuožimo, beisbolo, lauko teniso ir kt.) žaidynėse.
LFLS dėka kūno kultūra tapo pakilia visuomenės dvasia. Kūrėsi įvairūs LFLS sporto klubai. Tarpukariu LFLS turėjo daugybę sporto stadionų, sporto bazių. Gausėjo LFLS komandų skaičius visoje Lietuvoje.
 
Būtent Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga atliko didžiausią vaidmenį kuriant Lietuvos sportą.
 
 
Apie visas varžybas ir įvykusius renginius buvo aprašoma pirmajame [[1922]]  m. pradėtame spausdinti Lietuvos sporto žurnale „Lietuvos sportas“ kurį leido LFLS. Žurnalas teikė informaciją apie Lietuvos sportinį gyvenimą, davė specialių žinių apie treniruotes, varžybų taisykles.
 
 
LFLS dėka kūno kultūra tapo pakilia visuomenės dvasia. Kūrėsi įvairūs LFLS sporto klubai. Tarpukariu LFLS turėjo daugybę sporto stadionų, sporto bazių. Gausėjo LFLS komandų skaičius visoje Lietuvoje.
LFLS istorijai aprašyti ir pasiektoms sportininkų pergalėms išvardinti reiktų galbūt net atskiros knygos.
 
 
1922  m. kovo 22d. LFLS iniciatyva, visos jaunos sporto organizacijos ir sporto šakosšakų organizacijos įkūrė Lietuvos sporto lygą ir pastaroji 1924 m. gegužės 25d. tapo tarptautinio olimpinio komiteto nariu (TOK). Tai buvo esminė sąlyga atkuriant po okupacijos atkuriant1991 m. rugsėjo 18d. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) narystę Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK).
 
 
[[1940]] m. LFLS veikla buvo nutraukta sovietinės okupacijos. Atkurta [[1997]] m. Kaune.
Dabar LFLS tęsia tarpukario Lietuvoje veikusios organizacijos veiklą, tradicijas, ir populiarina bei propaguoja gausybę sporto šakų, organizuoja varžybas ir skatina jaunimą bei visą visuomenę sportuoti.
 
 
== LFLS Pirmininkai ==
eilutė 69 ⟶ 80:
 
[[1922]] m. LFLS futbolininkai pirmieji Lietuvos futbolo čempionai.
 
 
'''[[Lengvoji atletika|Lengvojoje atletikoje]]'''
 
[[1921]] m. LFLS suorganizavo pirmąjį Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą.
 
 
eilutė 90 ⟶ 106:
[[1924]] m. Lietuvos futbolo rinktinė pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo ir garbingai Lietuvai atstovavo VIII Vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Olimpinei delegacijai ir futbolo komandai vadovavo rinktinės kapitonas, LFLS narys Stepas Garbačiauskas.
[[1928]] m. LFLS narys Kęstutis Bulota pirmasis lietuvis žiemos olimpinių žaidynių istorijoje Sankt Morise (Šveicarija) vykusiose II-osiose žiemos olimpinėse žaidynėse atstovavęs Lietuvą greitojo čiuožimo rungtyse (lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse). Geriausias rezultatas – 5 vieta (10 000 m. nuotolis).
 
 
'''LFLS [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|Stadionas]]'''
 
1924 m. LFLS pirmininkas Steponas Darius iš Kauno miesto valdybos gavo Kauno Ąžuolyne pelkingoje vietoje žemės sklypą. Visą teritoriją nusausino ir pastatė pirmąjį Lietuvoje sporto stadioną, kuris ir dabar pripažįstamas kaip geriausias stadionas Lietuvoje tinkantis įvairioms sporto šakų varžyboms. Po nepriklausomybės atkūrimo stadionui suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.
 
 
== LFLS Veikla ==
Aktyviai veiklą LFLS pradėjo vykdyti po ilgesnės pertraukos [[2012]]  m.
Šiandien LFLS vienija sportui nusipelniusius asmenis, dalyvauja ir organizuoja varžybas, aktyviai veiklą vykdo Mato Šalčiaus autosporto klubas, LFLS Šachmatininkų klubas (veteranui Leonui Juozoniui asmeninę dovaną už aktyvią sportinę veiklą yra įteikęs net pats Pasaulinės šachmatų federacijos prezidentas Kirsanas Iliumžinovas) ir t. t.