Gvinėjinė alyvpalmė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{Taxobox_rusis | taxon = gvinėjinėGvinėjinė alyvpalmė | taxon1 = Elaeis guineensis}}

'''Gvinėjinė alyvpalmė''' ({{la|Elaeis guineensis}})  – [[palmė|palmių]] rūšis, kilusi iš [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikos]], tačiau šiuo metu komerciniais tiksliais (ypač dėl [[alyvpalmių aliejus|aliejaus]]) auginama daugelyje [[tropinis klimatas|tropinio klimato]] valstybių.

Suaugę augalai yra vienastiebiai, iki 20  m aukščio. Lapai iki 3-5 metrų ilgio. Žiedai maži. [[Vaisiai]]  – raudoni [[kaulavaisis|kaulavaisiai]], 3-6  cm ilgio ir 2-4  cm pločio, sveriantys apie 20 g, augantys [[kekė]]mis. Tiek minkštimas, tiek [[sėkla]] (kauliuko branduolys) turi daug aliejaus. Vaisiai sunoksta per 5-6 mėnesius, jų kekė paprastai sveria nuo 10 iki 40-50  kg.

Pagal vaisių sandarą yra keturi alyvpalmių variantai<ref>[http://www.eolss.net/Sample-Chapters/C10/E1-05A-27-00.pdf W. Verheye. „Growth and production of oil palms.“ In: ''Encyclopedia of Life Support Systems''.]</ref>:

* ''macrocaria'': Tai kraštutinis ''dura'' formos atvejis. [[Endokarpas|Endokarpo]] storis 6-8  mm. Šios formos alyvpalmės komercinės vertės neturi. Plačiai paplitusios Siera Leonėje ir vakarų Nigerijoje.

* ''dura'': Endokarpo storis 2-8  mm. Endokarpas sudaro 25-55% vaisiaus masės, o mezokarpas (minkštimas) - – 35-55%, sėkla - – 10-15%. Ši forma mažiau produktyvi, bet atspari, tinkama auginti kaimų soduose.

* ''pisifera'': Vaisiai neturi endokarpo, sėklos (jei jos yra) mažos, žirnio dydžio. Komercinė vertė maža, kadangi daug vaisių besėkliai. Svarbi kryžminimams.

* ''tenera'': Endokarpo storis 0,5-3  mm. Endokarpo masė - – 1-32% vaisiaus masės, mezokarpo masė - – nuo 55 iki 95%. Ši forma gaunama kaip ''dura'' ir ''pisifera'' hibridas.

Alyvpalmės kilusios iš Vakarų Afrikos [[tropiniai miškai|tropinių miškų]], esančių [[Kamerūnas|Kamerūno]], [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Kranto]], [[Gana|Ganos]], [[Liberija|Liberijos]], [[Nigerija|Nigerijos]], [[Siera Leonė]]s, [[Togas|Togo]], [[Angola|Angolos]] ir [[Kongas|Kongo]] valstybėse. Šiame regione alyvpalmės vaisiai nuo seno naudojami kaip maistinio aliejaus šaltinis.

XIV-XVIIXIV–XVII a. alyvpalmės buvo nugabentos į [[Amerika|Amerikos žemyną]] bei [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], kur sėkmingai pritapo drėgno (augalams reikalingas bent 1600  mm metinis kritulių kiekis) tropinio klimato šalyse.<ref>[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/005/y4355E/y4355E00.pdf Small-Scale Palm Oil Processing in Africa], FAO, 2002, p. 3</ref>

Alyvpalmės daugiausiai auginama dėl aliejaus, kuris spaudžiamas tiek iš vaisių minkštimo ([[alyvpalmių aliejus]]), tiek ir iš sėklų (kauliukų branduolių) ([[alyvpalmių sėklų aliejus]]). Idealiomis salygomis iš hektaro per metus gaunama apie 20 tonų vaisių kekių, kuriose aliejus sudaro 21-23%, t.y., apie 4-5 tonas. Gera aliejaus išeiga (didžiausia tarp visų kultūrinių augalų) lėmė aliejaus naudojimą tradicinėse [[Vakarų Afrikos virtuvė]]se, o pastaruoju metu ir visame pasaulyje.<ref>[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/005/y4355E/y4355E00.pdf Small-Scale Palm Oil Processing in Africa], FAO, 2002, p. 5</ref>

Tarptautinė prekyba palmių aliejumi prasidėjo [[XIX a.]], kada jis buvo gabenamas iš Vakarų Afrikos į [[Europa|Europą]] muilo gamybai ir pramoniniam naudojimui. [[XX a.]] septintajame dešimtmetyje pagrindinėmis alyvpalmių augintojomis ir aliejaus eksportuotojomis tapo [[Malaizija]] bei [[Indonezija]]. 2008  m. šių valstybių alyvpalmių aliejaus produkcija sudarė 38 mln. tonų arba 80 % viso pasaulyje pagaminamo kiekio.<ref>Oil World 2008, Oil World Annual 2008, Hamburg.</ref>

Populiarėjantis alyvpalmių auginimas yra vertinamos nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės, tai ekonomiškai vertingas augalas, suteikiantis darbą ir pajamas daugiau nei milijonui žmonių, o aliejaus eksportas užima svarbią vietą Pietryčių Azijos, [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] ir Afrikos šalių ekonomikose. Iš kitos pusės, alyvpalmių plantacijų plitimas kritikuojamas, nes jos dažnai sodinamos iškirtus [[tropiniai miškai|tropinius miškus]], sunaikinant didžiąją dalį [[biologinė įvairovė|biologinės įvairovės]]. Per pastaruosius 50 metų bendras šių palmių plotas pasaulyje išaugo keturis kartus ir sudaro virš 132 000  km². Indonezijoje ir Malaizijoje 1990-2005 1990–2005 m. laikotarpiu daugiau nei pusė visų naujų plantacijų atsirado buvusių miškų vietoje.<ref>Lian Pin Koh & David S. Wilcove. [http://courses.washington.edu/cr2008/oilpalmConservationLettersarticle.pdf ''Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity?''], Conservation Letters, Volume 1, Issue 2, June 2008, p. 60–64</ref> Iš socialinės pusės neigiamai vertinama tai, kad miškus paverčiant dirbama žeme neatsižvelgiama į vietinių gyventojų poreikius, o sodinant plantacijas dažnai pažeidžiamos žemės nuosavybės teisės.<ref>Lucy Rist, Laurène Feintrenie and Patrice Levang. ''The livelihood impacts of oil palm: smallholders in Indonesia''. Biodiversity and Conservation Volume 19, Number 4 (2010), 1009-10241009–1024</ref><ref>E. Wakker, S. Watch, J. de Rozario. [http://www.foe.co.uk/resource/reports/greasy_palms_impacts.pdf ''Greasy palms: the social and ecological impacts of large-scale oil palm plantation development in Southeast Asia.''], FOE, 2005</ref>