Kauno pilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 956 pridėti baitai ,  prieš 9 metus
Pirmoji mūrinė Kauno pilis
(Pirmoji mūrinė Kauno pilis)
}}
 
'''Kauno pilis''' – seniausia mūrinė [[pilis]] [[Lietuva|Lietuvoje]]. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta [[1361]] m., pastatyta [[XIV a.]] viduryje.
 
== IstorijaPriešistorė ==
Vietoje, kurioje stovi pilis, jau IV-V amžiais būta medžio ir molio gynybiniais įrenginiais apjuostos gyvenvietės.
Pastatyta [[XIII a.]] II pusėje [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Buvo aptvarinio tipo, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – [[Fosa (statinys)|fosoje]]. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo [[kryžiuočiai]]. [[1362]] m., po trijų savaičių apsiausties (gynybai vadovavo [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus [[Vaidotas]]), kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki [[1368]] m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai [[bokštas (statinys)|bokštai]], du apvalūs, du - keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti [[Parakas|parako]] ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik [[1404]] m. galutinai atiteko lietuviams. [[1409]] m. buvo atsparos punktas rengiant [[Žemaičiai|žemaičių]] sukilimą ir [[Karas|karą]] prieš kryžiuočius.
Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis. <ref>http://viduramziu.istorija.net/pilys/</ref> Matomai tokios būta ir Kauno piliavietėje.
 
==Pirmoji mūrinė Kauno pilis ==
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] pilis prarado savo strateginę reikšmę. Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Vytautas_Didysis|Vytauto]] valdymo metais prasidėjo ramesnis jos gyvenimas, valdovas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo [[Kaunas|Kauno]] [[Miesto seniūnas|seniūno]] rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, veikė kalėjimas.
Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Jas statė vokiečių meistrai. XIV amžiuje pastatyta pirmoji mūrinė Kauno pilis - seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jai buvo lemta tapti vienu svarbiausių atsparos taškų lietuvių kovose prieš kryžiuočius.
Kauno pilyje buvusiame kalėjime ilgai kalintas vienas iš [[Aukso_orda|Aukso ordos]] chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Kunigaikštis [[Mykolas Glinskis]] 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija, IV tomas . Baltos lankos, Vilnius, 2009. 551 p.</ref>
Pastatyta [[XIII a.]] II pusėje [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Buvo aptvarinio tipo, be bokštų, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos mūro sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – [[Fosa (statinys)|fosoje]]. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo .
 
Pirmoji mūrinė Kauno pilis pirmą kartą paminėta kryžiuočių ordino magistro [[Vinrichas_Kniprodė|Vinricho fon Kniprodės]] 1361m. laiške, kuriame įsakoma atsiųsti informaciją apie pilies sienų storį, ryšium su planuojamu puolimu. Viduramžių kronikininkas [[Vygandas Marburgetis]] „Naujojoje Prūsijos kronikoje" mini kryžiuočių Įsrūties pilies viršininką, kuris buvo ordino maršalo pasiųstas į Kauną, bet su savo kariais nepajėgė persikelti per Nemuną. Visgi kryžiuočiai buvo ryžtingai nusprendę pulti ir dar tais pačiais metais vėl pasiųsti šnipai grįžo su reikiama informacija.
[[1549]] m. [[vasario 13]] d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> XVI a. pilis buvo labai gražiai sutvarkyta.
1362 m. pavasarį pilį apgulė, didelė ir gerai pasirengusi [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] kariuomenė, kurioje buvo talkininkų iš Anglijos, Italijos, įvairių Vokietijos žemių. Priešai atsigabeno sudėtingų apgulos mašinų, išsikasė griovį nuo Nemuno iki Neries, supylė pylimą ir surentė aštriakuolių tvorą, kur nuolat budėjo sargyba. Taip Kauno pilis buvo visiškai blokuota. Prasidėjo ilgas ir planingas pilies puolimas. Buvo statomi šturmo bokštai, naudojamos apgulos mašinos, sienodaužiai. Kryžiuočiai užpylinėjo pilies gynybinius griovius, veržėsi kuo arčiau pilies sienų.
[[Kęstutis|Kęstučio]] sūnaus [[Vaidotas|Vaidoto]] vadovaujama lietuvių įgula atkakliai gynėsi. Net kryžiuočių kronikininkas Vygandas Marburgetis nepagailėjo pagarbių žodžių nekenčiamiems „stabmeldžiams" - lietuviams: „Nuo tol stabmeldžiai, puolami dieną ir naktį, negalėjo nė atsikvėpti, bet jie, krikščionių nelaimei, karžygiškai gynėsi".
[[1362]] metų kovo mėnesį, po trijų savaičių apsiausties, kryžiuočiai pilį sugriovė. Pergalę pažymėjo velykinėmis šventomis mišiomis ant griuvėsių. Kryžiuočiams pasitraukus, buvusios pilies vietoje lietuviai įrengė laikinus įtvirtinimus iš žemės ir molio.
 
==Antroji mūrinė Kauno pilis ==
Pastatyta [[XIII a.]] II pusėje [[Nemunas|Nemuno]] ir [[Neris|Neries]] santakoje. Buvo aptvarinio tipo, netaisyklingo keturkampio formos, užėmė apie 0,5 ha ploto. Pilies sienas sudarė dvi akmeninės kiautinės konstrukcijos sienos. Vidinė – kalvoje, išorinė – apsauginiame griovyje – [[Fosa (statinys)|fosoje]]. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo [[kryžiuočiai]]. [[1362]] m., po trijų savaičių apsiausties (gynybai vadovavo [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus [[Vaidotas]]), kryžiuočiai pilį sugriovė. Iki [[1368]] m. buvo sumūryta antroji pilis, ant buvusios vidinių sienų pamatų. Jos kiemą juosė 3,5 m storio ir 9,5–12 m aukščio sienos. Visuose keturiuose pilies kampuose stovėjo keturi flanginiai [[bokštas (statinys)|bokštai]], du apvalūs, du - keturkampio pagrindo. Viduje išilgai sienų buvo įrengta medinė galerija šauliams pritaikyta šaudyti [[Parakas|parako]] ginklais. Pilį juosė apsauginis griovys.Kauno pilis ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Tik [[1404]] m. galutinai atiteko lietuviams. [[1409]] m. buvo atsparos punktas rengiant [[Žemaičiai|žemaičių]] sukilimą ir [[Karas|karą]] prieš kryžiuočius.
 
== Po Žalgirio ==
 
Po [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšio]] pilis prarado savo strateginę reikšmę, tapo reprezentacine. Lietuvos didžiojodidysis kunigaikščiokunigaikštis [[Vytautas_Didysis|VytautoVytautas]] valdymo metais prasidėjo ramesnis jos gyvenimas, valdovas dažnai apsistodavo pilyje ir priimdavo svečius. Po Vytauto Didžiojo mirties ji tapo [[Kaunas|Kauno]] [[Miesto seniūnas|seniūno]] rezidencija, pilyje buvo įsikūrusios įvairios administracinės įstaigos, veikė kalėjimas.
 
Viena iš pilims būdingų paskirčių buvo kalinti nusikaltėlius. Kauno pilies bokšte įrengtame kalėjime gyvenimo sąlygos buvo sunkios. Yra išlikęs 1519 m. čia kalintų maskvėnų belaisvių sąrašas. <ref>http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/per-kauno-gimtadieni-galimybe-pabuti-belaisviu-427296#axzz21Et5mD2b</ref> Iš žymesnių kalinių paminėtinas vienas iš [[Aukso_orda|Aukso ordos]] chano Achmato sūnų, Šig-Achmatas. Jis, besislapstydamas nuo persekiojimų, buvo radęs prieglobstį Lietuvai priklausančiame Kijeve. Tačiau ten būdamas ėmė derėtis su Turkijos sultonu dėl pasidavimo. Todėl suimtas ir po pervežimo ilgai laikytas Kauno kalėjime. <ref>Lietuviškoji enciklopedija. II tomas.- Kaunas:1934.-p.176-187. </ref> Kunigaikštis [[Mykolas Glinskis]] 1508 m. sukėlęs maištą, be kitų karinių veiksmų yra nesėkmingai mėginęs paimti Kauno pilį ir išvaduoti ten laikomą Achmatą.<ref>J.Kiaupienė, R.Petrauskas. Lietuvos istorija, IV tomas . Baltos lankos, Vilnius, 2009. 551 p.</ref>
 
[[1549]] m. [[vasario 13]] d. Ldk [[Žygimantas Augustas]] Kauno pilį su visu miestu ir apylinkėmis užrašė [[Barbora Radvilaitė|Barborai Radvilaitei]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 123 p.</ref> XVI a. pilis buvo labaigerai gražiaiprižiūrima sutvarkytair tvarkoma.
 
[[1601]]–[[1611]] m. dalį pilies paplovė Neris. Pilis smarkiai apgriauta per [[XVII a.]]–[[XVIII a.]] karus. <ref>{{VLE|IX}}</ref>
89

pakeitimai