Jūrinės ūdros, kurių skaičius kadaise siekė 150 000–300 000, buvo intensyviai medžiojamos dėl kailio [[1741]]–[[1911]] m., todėl populiacija sumažėjo iki 1000–2000 individų, gerokai susitraukė palitimo arealas. <ref>{{cite reportweb |title=The sea otter (Enhydra lutris): behavior, ecology, and natural history |authors=Riedman, M.L. and J.A. Estes |journal=U.S. Fish and Wildlife Service Biological Report |year=1990 |pages=126 |location=Washington, D.C. |url=http://www.fort.usgs.gov/Products/Publications/pub_abstract.asp?PubID=2183 |accessdate=2010-09-27 }}</ref> Vėlesni veiksmai, tokie kaip tarptautinis jūrinių ūdrų medžioklės uždraudimas, rūšies išsaugojimo pastangos, reintrodukcijos programos, prisidėjo prie populiacijos atsigavimo. Šiuo metu jūrinės ūdros užima 2/3 buvusio arealo. Šis populiacijos atsikūrimas laikomas reikšmingu pasiekimu jūrinių rūšių apsaugoje. Vis dėlto pastaruoju metu jūrinių ūdrų populiacijos ties [[Aleutų salos|Aleutų salomis]] ir [[Kalifornija]] sumažėjo arba išliko praktiškai nepakitusios po patirto nuosmukio. Dėl šių priežasčių jūrinė ūdra klasifikuojama kaip pavojuje esanti rūšis.
