Pažaislio vienuolynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

236 baitai pašalinti ,  prieš 9 metus
S
rv
S
S (rv)
{{coord|54|52|36|N|24|01|20|E|type:landmark|display=title}}
[[Vaizdas:Pazaislis.jpg|thumb|250px200px|Pažaislio vienuolyno bažnyčia]]
'''Pažaislio vienuolynas'''  – pastatų ansamblis [[Pažaislis|Pažaislyje]], [[Kauno marios|Kauno marių]] šiaurės-vakariniame krante, T. Masiulio g. 31 ([[Kaunas]]). Kraštovaizdžio architektūros draustinis.
 
== Pastatų kompleksas ==
Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo [[barokas|baroko]] pavyzdžių [[Šiaurės Europa|Šiaurės]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]]. Tai vienas iš dviejų [[Lietuva|Lietuvoje]] išlikusių vienuolynų ir bažnyčių ansamblių (kitas [[Tytuvėnai|Tytuvėnuose]]). Pagrindiniai pastatai sugrupuoti simetriškai pagal išilginę kompozicinę vakarų-rytų krypties ašį, prie kurios išdėstyti pastatai (foresterija, oficinos, vienuolynas, eremo nameliai).
 
Svarbiausias ansamblio akcentas  – [[Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia|Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčia]]. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53  m aukščio kupolą (su žibintu ir kryžiumi). Pietų fasade įrengtas [[saulės laikrodis]]. Vienuolyno korpusai (kartu su galerijomis) 1-2 aukštų. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio. <ref>{{TLE|3|- 336-337|[[Stefanija Čerškutė]]|Pažaislio vienuolynas}}</ref> Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5  m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą  – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. <ref>Rimantė Tamoliūnienė. Baroko pilnatis Pažaislio vienuolyno ansamblyje: „Jei esi geras, išeik geresnis“. // Nemunas, 2004  m. birželio 10 d., nr. (9-450) [http://test.svs.lt/?Nemunas;Number(69);Article(1174);]</ref>
 
== Istorija ==
Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas [[XVII amžius|XVII]]–[[XVIII amžius|XVIII]] a. funduojant [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] Didžiajam kancleriui [[Kristupas Zigmantas Pacas |Kristupui ŽygimantuiZigmantui Pacui]]. [[1660]]  m. jis kreipėsi į [[Kamendulai|Kamaldulių ordino]] vyresnybę [[Roma|Romoje]], raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais [[Krokuva|Krokuvos]] Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą  – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę [[KristupasK. ZigmantasZ. Pacas |Kristupas Žygimantas Pacas]] nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (''Mons Pacis''). <ref>Stasys Meškauskas. Pažaislis. - – V.: Mintis, 1983.</ref>
 
Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas [[smiltainis]], [[marmuras]], medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro [[Varšuva|Varšuvą]], [[Dancingas|Dancingą]], [[Karaliaučius|Karaliaučių]] į Pažaislį.
 
Sakralinį kompleksą kūrė [[Italija|Italijos]] menininkai: architektai Džambatista Fredianis (''Frediani''), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (''Puttini'') (nuo [[1674]]  m.). Skulptorius iš [[Lombardija|Lombardijos]] Džovanis Merlis (''Merli'') 1674–[[1676]]  m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (''Wolscheid'') sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš [[Florencija|Florencijos]] Mikelandželas Palonis (''Palloni'') nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džuzepė Rosis (''Rossi'') sukūrė bažnyčios kupolo freską.
 
[[1664]]  m. [[lapkričio 3]] d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos [[mauzoliejus|mauzoliejų]], kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. [[1667]]  m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. [[1681]]  m. baigta bokštų statyba. [[KristupasK. ZigmantasZ. Pacas|Kristupas Žygimantas Pacas]] mirė [[1684]]  m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis [[Mykolas Kazimieras Pacas]]. Apie [[1696]]  m. baigta bažyčios statyba, [[1712]]  m. užbaigti apdailos darbai, 1712  m. [[spalio 15]] d. konsekravo [[Vilniaus vyskupas]] Konstantinas Bžostovskis.
 
[[Vaizdas:Pazaislis Lithuania Kaunas.jpg|thumb|150px|Bažnyčios freskos]]
[[Vaizdas:Kamalduliu Dievo Motina.jpg|thumb|150px|Dievo Motinos paveikslas]]
 
[[1718]]–[[1755]]  m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. [[1755]]  m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas.
 
[[1812]]  m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė. Po [[1831 m. sukilimas|1831  m. sukilimo]] numalšinimo caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] įsakymu [[1831]]  m. vienuolynas uždarytas. [[1832]]–[[1845]]  m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikų vienuolynui. Kamalduliai ištremti į [[Mogiliavo sritis|Mogiliovo srities]] vienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Stačiatikių vienuolynas ({{ru|Пожайскiй-Успенскiй монастырь}}) veikė iki [[1915]]  m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius [[Aleksejus Lvovas]].
 
[[1917]]–[[1918]]  m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti dailės kūriniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę [[1920]]  m. Pažaislyje įsikūrė iš [[Čikaga|Čikagos]] atvykusios seserys kazimierietės. [[1928]]  m. iš Rusijos sugrąžintas Dievo Motinos paveikslas. Apie [[1930]]  m. uždengtas naujas cinkuotos skardos stogas.
 
Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau  – senelių namai, nuo [[1950]]  m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. [[1964]]  m. bandyta įkurti Kauno turistinę bazę. [[1967]]–[[1992]]  m. vienuolyne veikė [[NČDM|Valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus]] filialas. 1992  m. pastatai grąžinti Šv. Kazimiero kongregacijos seserims.
 
Nuo [[1996]]  m. kasmet rengiami Pažaislio muzikos festivaliai. [[2000]]  m. [[liepos 15]] d. sugrąžintas http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Kamalduliu_Dievo_Motina.jpg„Kamaldulių Dievo motinos“ paveikslas (dar vadintas „Gražiosios meilės motina su kūdikiu“, XVII a.), o[[rugsėjo 12]] d. Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis paskelbtas kultūros paminklu. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=1352</ref> [[2004]]  m. išleista proginė 50 litų sidabrinė moneta (dail. Marius Zavadskis, Rytas Jonas Belevičius). <ref>http://www.lb.lt/lt/banknotai/progines_pazaislis.html</ref> [[2007]]  m. išleistas [[pašto ženklas]] (dail. Giedrė Luzinienė). <ref>http://www.post.lt/katalogaslt/item_details.php3?item_id=1143&parent_id=200el-parduotuve/item/2007-05-12-serija-lietuvos-baznycios</ref>
 
== Meno vertybės ==
Ansamblio pastatuose išlikę apie 140 įvairaus dydžio [[freska|freskų]]. Skirtingose patalpose: bažnyčios prieangyje, presbiterijoje, koplyčiose, vienuolių chore, zakristijoje, kapitulos salėse ieškota individualios kompozicijos, kiekvienoje iš jų pastebimas skirtingas sienų, skliautų ir freskų koloritas. Sudėtingos ir įvairialypės ikonografijos svarbiausia tema  – Marijos išaukštinimas. Tikinčiųjų ypač vertinamas „Marijos su Kūdikiu” paveikslas (šiuo metu saugomas [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno arkikatedroje bazilikoje]]). Nežinomo flamandų dailininko XVII a. I pusėje nutapytame ovalios formos paveiksle [[Marija]] vaizduojama sėdinti ir ant kelių laikanti kūdikį.
 
Vienuolyne yra 6 M. A. Palonio tapyti molbertiniai paveikslai, tarp jų  – fundatoriaus [[Kristupas Zigmantas Pacas |Kristupo ŽygimantoK. Paco]] ir jo žmonos Klaros Izabelės portretai. Šiauriniame bokšte pakabinti du bažnyčios ir šv. Romualdo titulų varpai, [[1676]]  m. nulieti garsaus XVII a. varpų liejiko Jono Delamarso.
 
== Legendos ==
 
== Literatūra ==
* Kauno architektūra / Vytautas Levandauskas. – - V.Vilnius: Mokslas, 1991. – - 118-132118–132 psl. - – ISBN 5-420-00641-3
* Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / [[Halina Kairiūkštytė-Jacinienė]]. – Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje. - V.Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. - – 254 p.: iliustr. - – ISBN 9986-571-73-1
* Pažaislis: menas ir istorija (sud. Mindaugas Paknys, [[Eugenijus Karpavičius]], Kęstutis Stoškus). – - V.Vilnius: E. Karpavičiaus leidykla, 2005. - – 143 p.: iliustr. - – ISBN 9955-9650-4-5
* Pažaislis: fotoalbumas (sud. Danguolė Kandrotienė, Vytautas Kandrotas). – - K.Kaunas: Terra Publica, 2008. - – 48 p.: iliustr. - – ISBN 978-9955-652-24-3
* Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose (sud. [[Laima Šinkūnaitė]]). – - K.Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009. - – 35 p.: iliustr. - – ISBN 978-9955-9608-4-3
 
== Nuorodos ==
{{commonscat|Pažaislis monastery}}
* [http://vienuolynai.mch.mii.lt/V1-7/pazaislis.htm Vienuolyno istorija]
* [http://kaunaswww.lcnpazaislis.lt/01/vietos/pazaislis.htmlfestivalio-istorija Pažaislio Vienuolynomuzikos ansamblisfestivalis]
* [http://www.pazaislis.lt/index.php?psl=3 Pažaislio muzikos festivalis]
* [http://www.lcn.lt/paveldas2000_relig/all/b_4_1.htm Lietuvos kultūros paveldo tūkstantmečio virtuali paroda]
* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=182&lg=2 Pažaislio vienuolynas]
* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=183&lg=2 Pažaislio vienuolyno bažnyčia]
* [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=184&lg=2 Pažaislio vienuolyno bažnyčios zakristija]
23 558

pakeitimai